Toks reiškinys atsiranda, kai oras būna užterštas tokiomis medžiagomis, kaip vario sulfatas, vario oksidas, gyvsidabrio, švino arba kadmio jodatas, silikatai. „Šių dalelių struktūra panaši į snaigių, šešiakampė, todėl jos įgijo sniego pavidalą“, - aiškina Italijos Nacionalinio tyrimų centro Atmosferos ir klimato mokslų instituto bendradarbis Vincenzo Levizzani.
Keistos snaigės iškrito aplink Milaną, Brešos provincijoje ir net šalia Veronos. Pasak mokslininkų, tai gana retas reiškinys, bet visai normalus.
Svarbiausia jo sąlyga – žeme temperatūra ir didelė drėgmė. Procesas prasideda maždaug 1 km aukštyje, kur temperatūra laikosi apie minus 15 laipsnių Celsijaus. Bet ir Žemės paviršiuje temperatūra žema, todėl kristalai išsaugo savo formą. Temperatūrai esant aukščiau nulio, snaigės ištirptų.
Visa laimė, kad snigti cheminėmis medžiagomis negali ilgai. Kai nelieka teršalų dalelių, snigti liaujasi. Tačiau šis fenomenas yra neabejotinas signalas apie didžiulį aplinkos užterštumą.