Remdamiesi palydovų sistemų duomenimis nuo 1995 iki 2010 metų
Londono universitetinio koledžo ir Nacionalinio okeanografijos centro
tyrėjai apskaičiavo, kad vandenyno vakarinės dalies jūrinis
paviršius per pastaruosius 10 metų pakilo maždaug 15 centimetrų.
Gėlo vandens padaugėjo beveik 8 tūkst. kubinių kilometrų, tai
atitinka beveik 10 proc. visos gėlo vandens apimties vandenyne. Gėlo
vandens šaltinis yra tirpstantys ledynai ir upių srautai.
Šių pokyčių priežastis gali būti stiprūs Arkties vėjai,
sklaidantys Beauforto sūkurį - vieną mažiausiai
ištirtų vandens srautų Žemėje.
Jeigu pasikeis vėjo kryptis, gėlo vandens baseinas gali
išsilieti į likusią Arkties vandenyno dalį, mano tyrimo autoriai,
o tai padarys poveikį Golfo srovei, užtikrinančiai Europai gana
šiltą klimatą, palyginti su teritorijomis, esančiomis tokiose
pačiose platumose.
„Mūsų tyrimai leidžia daryti prielaidą, kad pasikeitus vėjų
krypčiai, ši gėlo vandens masė gali išsilieti į likusią Arkties
vandenyno dalį ir net toliau“, - cituoja Catherine Giles (Katarinos
Gails), pagrindinės tyrimo autorės, žodžius žurnalas „Nature
Geoscience“.