Vulkanologai didžiausius Žemės ugnikalnius vadina kalderos tipo
ugnikalniais. Išsiveržus tokiam ugnikalniui išteka milžiniškas
lavos kiekis ir ugnikalnio vietoje lieka į kraterį panaši dauba -
kaldera. Tokių milžiniškų ugnikalnių išsiveržimas gali net laikinai
pakeisti planetos klimatą.
Milžiniški ugnikalniai šimtus tūkstančių metų būna ramybės
būsenoje. Mokslininkai manė, kad prieš išsiveržiant milžiniškam
ugnikalniui magma po juo kaupiasi tūkstančius metų. Tačiau dabar
pavyko išsiaiškinti, kad magma pradeda intensyviai kauptis likus
vos dešimtmečiui ar keliems iki išsiveržimo ir pasitelkus modernią
įrangą tai galima užfiksuoti. Mokslininkai tai išsiaiškino ištyrę
Graikijai priklausančios vulkaninės kilmės Santorino salos uolienas.
Iki šiol vulkanologai nelaimę prognozuoja likus keliems
mėnesiams iki išsiveržimo, kai fiksuodami žemės virpesius pastebi
padidėjusį seisminį aktyvumą.
Kalderų tipo ugnikalnių išsiveržimo vietų yra visame pasaulyje:
Jeloustouno nacionaliniame parke JAV, Neapolyje Italijoje bei
Santorine ir aplinkinėse salose.
Jei tokio masto išsiveržimas vyktų Europoje, pasekmės būtų
milžiniškos ir evakuacijai kelių mėnesių nepakaktų. Galimybė
milžinišką ugnikalnio išsiveržimą prognozuoti prieš dešimtmetį
padėtų tam pasiruošti.