Viceprezidentas Mohammedas Resa Rahimi
antradienį sakė, kad Iranas pasirengęs priimti pagalbą iš užsienio.
Dar pirmadienį Irano Raudonojo pusmėnulio organizacija teigė,
kad po šeštadienį šalį sudrebinusių požeminių smūgių, per kuriuos
žuvo mažiausiai 306 žmonės ir 3000 buvo sužeisti, Iranui paramos
nereikia. Užsienio pagalbos pasiūlymus atmetė ir vidaus reikalų
ministras Mohammedas Najaras.
Pasikeitusi pozicija rodo, kad Teheranas visgi turi problemų
likviduodamas žemės drebėjimo padarinius. Žinybų teigimu, pagalba
jau suteikta 50 000 žmonių, kurie per stichiją neteko pastogės.
Praėjusiomis dienomis kelios valstybės pasiūlė Irano
vyriausybei savo paramą. Padėti nukentėjusiesiems, be kitų, panoro
Šveicarija, Vokietija, JAV, Singapūras ir Taivanas.
Nuostoliai, patirti dėl 2012
m. rugpjūtį Irane įvykusių žemės drebėjimų, viršijo 8 mlrd. Irano
rialų (apie 650 mln. JAV dolerių). Apie tai praneša Irano agentūra
„Mehr“, remdamasi vietos valdžios atstovais.
Pareigūnų teigimu, nuo žemės drebėjimų iš viso nukentėjo 307
kaimai. Kai kurie iš jų visiškai sugriauti.
Rugsėjo 11 d. vakare Irano šiaurės vakarus supurtė keli žemės
drebėjimai. Pirmasis 6,4 balo požeminis smūgis buvo užfiksuotas 16
valandą 53 minutės vietos laiku (15 valandą 23 minutės Lietuvos
laiku) į šiaurės rytus nuo Tebrizo miesto 9,9 kilometro gylyje.
Antrasis požeminis smūgis, kurio stiprumas siekė 6,3 balo,
sudrebino regioną po 11 minučių. Nuo stichijos labiausiai nukentėjo
Aharo, Varazkano ir Harizo miestai.
Per žemės drebėjimus nukentėjo apie du tūkstančius žmonių, 306
žmonės žuvo.
Iranas yra didelio seisminio aktyvumo zonoje. XX amžiuje
20-ties stipriausių žemės drebėjimų aukomis tapo daugiau kaip 170
tūkstančių šalies gyventojų. 2003 metais 6,6 balo požeminis smūgis
visiškai sunaikino senovinį Bamo miestą šalies pietryčiuose. Tada
žuvo daugiau kaip 30 tūkstančių žmonių.