Diskusijas atgaivino buvęs popiežiaus Jono Pauliaus II sekretorius kardinolas Stanislowas Dziwiszas. 74 metų dvasininkas pareiškė, kad seimūnams Evangelijos tiesos turi būti aukščiau už konstituciją.
Kardinolui S. Dziwiszui pritariantis Varšuvos vyskupas Henrykas Hoseris pridūrė, kad Evangelijos ignoravimas kvepia totalitarizmu.
Buvęs premjeras neišlaikė
Tokie pareiškimai ne juokais įsiutino Kairiųjų demokratų sąjungos (KDS) pirmininką, buvusį Lenkijos premjerą Leszeką Millerį.
Jis apkaltino kardinolą siekiant Lenkiją paversti Iranu – juk šioje teokratiškoje šalyje islamas yra paskelbtas valstybine religija, viršesne už konstituciją.
L. Milleris pakvietė į konfliktą įsikišti ir prezidentą Bronislawą Komorowskį.
Buvęs premjeras atviru laišku paragino B. Komorowskį atskleisti, ar jis yra už pasaulietinę, ar už religinę valstybę. Taip pat ar jis pritaria kardinolo požiūriui, kad Seimo nariai savo sprendimus turi derinti su vyskupais.
Kairiųjų lyderio laiškas religingumu garsėjantį B. Komorowskį įstūmė į keblią situaciją.
Galiausiai prezidento kanceliarija dar labiau įkaitino aistras paskelbdama, kad B. Komorowskis neketina dalyvauti ginčuose. Tiesa, šalies vadovas vėliau vis dėlto prabilo.
Seimūnai nepaliovė rietis
Mat parlamentarai kone pamiršo tiesiogines savo pareigas – svarstyti ir priimti įstatymų projektus.
Štai vienas katalikiškos Teisės ir teisingumo partijos (TTP) lyderių Adamas Hofmanas televizijoje paragino kairiuosius „atsikabinti” nuo Bažnyčios.
A. Hofmanas pareiškė, kad KDS atstovai neturi nedalyvauti tokioje diskusijoje, nes yra Lenkijos komunistų partijos, sovietmečiu persekiojusios kunigus, įpėdiniai.
KDS savo ruožtu užsistojo liberali Palikoto partija. Jos atstovas Seime Robertas Kwiatkowskis pareiškė, jog iš tiesų Bažnyčia privalo „atsikabinti” nuo valstybės, kuri pagal konstituciją – pasaulietiška.
Kardinolo S.Dziwiszo žodžius, esą Evangelija turi būti aukščiau už konstituciją, sukritikavo ir valdančiosios Piliečių platformos partijos (PPP) valdybos narys Adamas Szejnfeldas.
Tiesa, A. Szejnfeldas kartu užstojo prezidentą B. Komorowskį ir premjerą Donaldą Tuską dėl nesikišimo į konfliktą, mat diskusijos esą yra pernelyg žemo lygio.
Prezidentas pašiepė L. Millerį
Ginčams ėmus lietis per kraštus į diskusiją pagaliau įsitraukė ir B. Komorowskis.
Tačiau prezidentas pašiepė ne kardinolą, bet L. Millerį ir priminė, kad pastarasis, vadovaudamas vyriausybei, niekuomet nereaguodavo į aštrius katalikų dvasininkų pareiškimus.
B. Komorowskis patvirtino, jog yra už valstybės ir Bažnyčios atskyrimą – tačiau draugišką, o ne priešišką.
Apžvalgininkai spėlioja, jog tiek B. Komorowskis, tiek D. Tuskas kritikuoti S. Dziwiszą vengia todėl, kad kardinolas neslepia palaikymo valdančiajai PPP.
O D. Tuskas dar 2006 metais prasitarė: norint valdyti Lenkiją, reikia susidraugauti su kunigais. Tad PPP ėmė rengti partijos maldų savaites, kurioms vadovauti paprašė būtent S. Dziwiszą.
Toks sprendimas neabejotinai padėjo PPP atitraukti dalį rinkėjų nuo opozicinės TTP, kurią dėl atviro katalikybės propagavimo palaiko dauguma vyskupų.
D. Tuskas atsigręžė į liberalus
Kita vertus, siekdama nesipykti su Bažnyčia, PPP netesėjo rinkimų pažadų įteisinti dirbtinį apvaisinimą ir homoseksualų santuokas. Tai lėmė rekordinį partijos populiarumo sumažėjimą.
Įtakingas dienraštis „Gazeta Wyborcza” apibendrino, kad per šešerius PPP valdymo metus vyriausybės ryžtas priešintis Bažnyčios kišimuisi ne padidėjo, o aptirpo.
Tad D. Tuskas, visuomenės nuomonės apklausose po 6 metų pertraukos į pirmąją vietą vėl įsiveržus TTP, tikriausiai išsigando ir vėl prisiminė senus pažadus.
Premjeras pareiškė, kad vyriausybė iš naujo sieks įteisinti dirbtinį apvaisinimą ir kompromiso su Bažnyčia net neieškos.
Greičiausiai tai ir užrūstino S. Dziwiszą ir kitus Bažnyčios hierarchus. O pastarųjų kalbos įsiutino komentatorius, kurie primena, kad Bažnyčia tyli dėl kitų šaliai opių problemų ir dangsto kunigų pedofilijos skandalus.
Pavyzdžiui, radijas „TOK FM” paskelbė, kad Lenkijos katalikų bažnyčia ignoruoja naujo popiežiaus Pranciškaus raginimus kunigams „nebūti tikėjimo kontrolieriais”.
Esą lenkų dvasininkai ir toliau mėgaujasi prabanga, dangsto saviškių prasižengimus ir daro spaudimą vyriausybei.
