Egipto prezidento Mohamedo Morsi organizuotame susitikime diskusijos liejosi laisvai, tarsi slaptame rate.
Islamistų politikai tarpusavyje gyvai aptarinėjo ar verta skelbti karą Etiopijai, o gal užtektų slapta siųsti specialiąsias pajėgas, kad šios susprogdintų Didžiąją Etiopijos Renesanso užtvanką. Tokį 4,2 mlrd dolerių vertės projektą Etiopija, kuri net nėra Egipto kaimynė, jau įpusėjo statyti.
Užtvanka ir kartu milžiniška hidroelektrinė būtų didžiausia Afrikoje ir galėtų gaminti mažiausiai 6 tūkst. megavatų. Praėjusią savaitę Etiopija jau pradėjo nukreipinėti Nilo vandenį, reikalingą rezervuaro pripildymui, kurį ketinama baigti kitąmet.
O tai kelia nerimą Egiptui, kurio žmonės tūkstančius metų sėmė Nilo vandenį. Egiptiečiai jau ne sykį svaidėsi pareiškimais pradėti karą dėl „istorinų teisių į Nilo vandenį“. O dabar Egipto pareigūnai, regis, jau ir rimtai svarsto ką daryti su iškilusia grėsme.
Kol vieni islamistų lyderiai nepraleido progos pažarstyti Egipte populiarių sąmokslo teorijų, jog Etiopijos užtvankos statybos – tai žydų ir JAV sąmokslas, sukurtas sumenkinti Egiptą, Younis Makhyounas, ultrakonservatyvių islamistų partijos lyderis pareiškė, jog Egiptas turėtų paremti sukilėlius Etiopijoje. O paskutinė išeitis būtų užtvankos sunaikinimas.
„Jų valdžia yra trapi, o su sukilėliais pastoviai bendraujama, galime juos panaudoti kaip kortą derybose su Etiopijos vyriausybe. O jei viskas žlugs, Egiptas pasinaudos žvalgybiniais pajėgumais ir sunaikins užtvanką“, - neįtardamas, kad jo žodžiai įrašinėjami teigė Y.Makhyounas, kurio partija per pastaruosius rinkimus surinko 25 proc. balsų.
Ir tada prasidėjo. Aymanas Nouras, liberalių pažiūrų politikas pasiūlė paskleisti gandus, kad pasimokęs iš Izraelio, Egiptas rengia antskrydį prieš užtvanką. Esą gandai apie planus gali atbaidyti etiopus nuo minties artimiausiu laiku liesti Nilo vandenį.
Tiesa, anksčiau, nei to norėjosi Egipto politikams pasklidus žiniai apie tokius karinius svarstymus Etiopija sureagavo stebėtinai ramiai.
„Ar sabotažas liks meniu, dar pažiūrėsime, - mįslingai užsiminė Etiopijos vyriausybės atstovas Getachew Reda. Jis išreiškė vilti, jog Egipto prezidentui užteks sveiko proto nesiimti karinių veiksmų. Be to, esą ir kitos spaudimo priemonės Etiopijos ryžto nesumažins.
„Mėginimai destabilizuoti Etiopiją remiant sukilėlių grupuotes Egiptui niekada neišdegdavo. Šiaip ar taip tokie reikalavimai nėra ir nebus derybų objektas“, - pareiškė atstovas.
Etiopija siekia investuoti dar papildomus 12 mlrd. dolerių į hidroelektrinių statybą ir tapti didžiausia elektros energijos eksportuotoja Afrikoje.
Tiesa, šias ambicijas, anot ekspertų, bado dažnai kamuojama šalis gali tekti apkarpyti, mat kol kas žodinis karas su Egiptu rodo apie jau kurį laiką prognozuotų konfliktų dėl vandens užuomazgas.
