Recepas Tayyipas Erdoganas nėra tas politikas, kuriam galima kelti ultimatumus. Juo labiau iš gatvės rėkiant dešimttūkstantinei miniai, kai premjerą jau daugelį metų apklausose ir rinkimuose remia milijonai.
Ir nors pasaulis Turkiją sudrebinusias demonstracijas vertina kaip iššūkį R.T. Erdoganui, o protestuotojai kaltina jį autoritariniu valdymu, laipsnišku šalies islamizavimu ir reikalauja premjero atsistatydinimo, vargu ar tai realu. Juo labiau kad už garsių šūkių slypi vienas konkretus reikalavimas: mes norime pagarbos.
Aistros kilo dėl parko
Gegužės 29 dieną statybos bendrovei pradėjus rauti medžius Gezio parke, žmonės juos skubėjo sodinti atgal. Kiti tiesiog sėdėjo ant žolės ir skaitė knygas, taip reikšdami tylų protestą prieš valdžios planus paversti vieną mėgstamiausių Stambulo parkų „osmanų barakais”.
Nors valdžia projektą pateikia kaip istorinio Osmanų imperijos paveldo atkūrimą, iš tikrųjų „osmanų barakuose” turėjo būti įkurtas komercinis centras ir prabangūs butai.
Komentuodamas protestuojančių stambuliečių reikalavimus, premjeras R.T.Erdoganas įžeidžiamu tonu pareiškė, „kad projektas bus vykdomas bet kokia kaina” ir kad tam įgaliojimus jis yra gavęs iš rinkėjų, jiems balsavus už Teisingumo ir plėtros partiją (AKP).
Įvykiams įsibėgėjus R.T.Erdoganas tono nesušvelnino ir protestuojančius turkus išvadino marginalais, ideologais ir ekstremistais.
Premjeras protestų kurstymu apkaltino opoziciją ir bandė teisinti prieš taikius mitinguotojus neadekvačias priemones panaudojusią policiją.
Žinia apie birželio 3-iąją žuvusį antrą protesto dalyvį sukėlė naują nepasitenkinimo bangą visoje šalyje.
Į protestus įsitraukė ir didžiausios Turkijos profsąjungos, pasipiktinusios policijos veiksmais prieš protestuotojus.
Pyktį maldė kalbomis
Kol R.T.Erdoganas šią savaitę lankėsi Šiaurės Afrikoje, aukščiausi šalies valdžios atstovai maksimaliai pasinaudojo taikos su savo piliečiais sudarymo galimybe.
Taikdario vaidmens ėmėsi didelį autoritetą šalyje turintis Turkijos prezidentas Abdullah Gülas. Jis mėgino švelninti vyriausybės poziciją. Esą abiem pusėms reikia kalbėtis.
Vicepremjeras Bulentas Arincas savo tautiečių atsiprašė dėl neadekvačių saugumo priemonių prieš mitinguotojus panaudojimo ir pranešė, kad valdžia pasiruošusi susitikti su protestuotojais ir kalbėti dėl Gezio parko ateities.
Jis siūlė dėl šio projekto surengti referendumą ir žadėjo ateityje į sprendimų priėmimą aktyviau įtraukti Turkijos piliečius. Nors atrodo, kad protestuotojai jau gavo, ko siekė, žmonių pyktis ir nepasitenkinimas slūgsta labai pamažu.
Mat jaunimas sako, kad medžiai bendrame Turkijos problemų kontekste – tik smulkmena. Svarbu – pats R.T.Erdogano požiūris.
Pajuto valdžios skonį
„Šalyje nėra žodžio laisvės, informacijos priemonės kontroliuojamos, o parlamente įstatymus priima vienas žmogus – premjeras”, – sako protestuose dalyvaujantis studentas Mehmetas.
Nors AKP partijos reitingai išlieka aukšti, o R.T.Erdoganas iki pastarųjų Turkiją sukrėtusių įvykių buvo populiariausias politikas šalyje, vis daugiau žmonių sako, kad pamažu ribojama jų laisvė, o šalis slysta autoritarinio valdymo link.
„Žmonės pasigenda atvirų debatų su visuomene ir diskusijų parlamente prieš priimant įstatymus. Svarbūs visuomenei įstatymai priimami nesitariant su rinkėjais.
Premjeras mano, kad jei žmonės už jį balsavo, jam nebereikia atsiklausti visuomenės nuomonės svarbiais Turkijos piliečiams klausimais.
Vieno asmens įtaka politiniame šalies gyvenime tapo labai didelė, AKP partija tapo hegemoniška. Turkijos politikoje trūksta skaidrumo”, – tvirtina politologas Erkinas Zamanas.
Visuomenėje įtampą sukėlė kovo mėnesį valstybiniu lygiu pradėtas „kurdų klausimo” sprendimas. Daugelis turkų sveikina šį žingsnį, bet nepritaria valdančiosios partijos sprendimui derėtis su nuo 1999 m. kalinamu už įstatymo ribų paskelbtos Kurdistano darbininkų partijos (PKK) lyderiu Abdullah Acalanu.
Turkai taip pat skeptiškai žiūri į valdžios pastangas sureguliuoti Sirijos krizę ir mano, kad Turkija užsikrovė per sunkią finansinę naštą priėmusi 400 tūkst. bėglių iš krizės apimtos Sirijos.
„Nors apklausos rodo, kad turkai nepalankiai žiūri į parlamentinės sistemos pakeitimą prezidentine, R.T.Erdoganas įsitikinęs, jog Turkijai jo reikia kaip prezidento”, – teigia politologas.
Žmonių nuomonė nerūpi
Laikas kaip tik palankus, nes Turkija rengia naujos konstitucijos projektą, kurioje premjeras nori įteisinti naują Turkijos valdymo formą.
R.T.Erdoganas ne kartą viešai yra pareiškęs, kad naujos konstitucijos projektą parengs jo vadovaujama AKP partija, jei konstitucijos projektą rašanti komisija ir toliau dirbs taip vangiai.
Premjeras skuba, nes iki prezidento rinkimų 2014 metų rugpjūčio mėnesį liko ne tiek daug laiko.
R.T.Erdoganas ne kartą viešai vardijo prezidentinio valdymo privalumus, tačiau, žinoma, nepanoro sužinoti savo rinkėjų nuomonės šiuo klausimu.
Opozicinės partijos nesyk įspėjo, kad Turkijai grėstų reali diktatūros grėsmė, jeigu visa valdžia būtų atiduota į vienas rankas.
Išjuokė kultinę asmenybę
Moderniuosius turkus ypač supykdė naujas alkoholio įstatymas. Turkijos sostinėje Ankaroje protestuojantis jaunimas viešai geria alkoholį, taip reikšdamas savo nepritarimą 2013 m. gegužės 31 d. parlamente priimtam asmeniškai R.T.Erdogano prastumtam naujam alkoholio vartojimo, pardavimo ir reklamos suvaržymo įstatymui.
Protestuojantis studentas Mehmetas sarkastiškai sako, kad įstatymas privers išsiblaiviusį jaunimą suvokti, kur AKP ir jos lyderis veda šalį.
„Premjeras rūpinasi mumis. Jis mums dažnai sako, kad jaunoji Turkijos karta negali būti ateistai, turime būti sveiki ir blaivūs, o mūsų mėgstamiausias gėrimas turi būti airanas (sūrus jogurto gėrimas).
Manau, kad suaugę žmonės patys turėtų nuspręsti, kiek ir kada jiems gerti ir kokias vertybes pasirinkti”, – sako Mehmetas.
Turkija neturi problemų dėl alkoholio vartojimo. Statistika rodo, kad šalyje alkoholio visiškai nevartoja 83 proc. gyventojų ir tik 1 procentas gyventojų jį vartoja kiekvieną dieną.
AKP pasiūlytas naujas alkoholio įstatymas sekuliarios Turkijos šalininkams ir vėl sukėlė rimtų įtarimų, kad tai tiktai dar vienas žingsnis įgyvendinant slaptą AKP islamo plėtros programą, siekiant islamą perkelti į visuomeninį gyvenimą.
Daugumą turkų, kuriems Turkijos Respublikos įkūrėjas Mustafa Kemalis Ataturkas yra kultinė asmenybė, įžeidė ir premjero oficialios kalbos metu, ginant naująjį alkoholio ribojimo įstatymą, pateiktas retorinis klausimas: „Kodėl dviejų girtuoklių priimtas įstatymas turėtų būti priimtinas, o šitas ne?”
Opozicijai pareikalavus konkrečiai įvardinti du premjero paminėtus girtuoklius, AKP atstovas konfliktą stengėsi užglaistyti sakydamas, kad premjeras tikrai neturėjo galvoje jokių konkrečių asmenų, kalta tik jo kalbėjimo maniera.
Tačiau turkai puikiai suprato, kad R.T.Erdoganas galvoje turėjo būtent M.K.Ataturką, kuris iki tol pagal šariato teisę gyvenusius Osmanų imperijos gyventojus, 1923 m. įkūrus Turkijos Respubliką, pratino prie vakarietiško gyvenimo stiliaus, taip pat – ir alkoholio.
Mėgaujasi populiarumu
R.T.Erdoganas turi kitą Turkijos viziją. Jo šalininkai sako, kad šalyje, kurioje net 97 proc. gyventojų yra musulmonai, privalu laikytis Korano, kuris draudžia vartoti alkoholį.
Turkai nerimauja, kad vis labiau įsigalintis islamizmas pakirs pasaulietinės Turkijos šaknis.
Pastarieji įvykiai išryškino Turkijos geografinius, religinius, vertybinius, kultūrinius ir tautinius skirtumus.
Premjeras šiandien atstovauja konservatyviajai šalies visuomenės daliai, kuri ilgą laiką buvo nustumta į visuomeninio gyvenimo pakraštį.
O dauguma visą šalį apėmusių protestų dalyvių – pasaulietinės Turkijos Respublikos šalininkai, M.K.Ataturko gerbėjai, vadinami kemalistais.
Konservatyvių sluoksnių atstovų protestuotojų tarp jų nedaug. Ne veltui R.T.Erdoganas neslėpdamas pasipūtimo sakė, kad jei prieš jį demonstruoja 100 tūkst., palaikyti premjero ateitų milijonai. Ir jis greičiausiai teisus.
Per AKP valdymo dešimtmetį Turkijos BVP išaugo 3 kartus, šalies ekonomika yra 6-a Europoje ir 19-a pasaulyje, sukurta milijonai naujų darbo vietų.
Daugelis žmonių pajuto geresnio gyvenimo skonį, todėl jiems R.T.Erdoganas atrodo stiprus ir tikras lyderis, už kurį jie ir būtų pasirengę atiduoti savo balsus.
Kariškiai sulaukė keršto
Nepaisant stulbinamo ekonomikos šuolio, pasaulietiniai turkai jaudinasi, kad šaliai gresia rimtas islamizacijos pavojus ir kad Turkija krypsta iš deklaruojamo vakarietiško kurso.
„Turkų simpatijos Vakarams nuolat mažėja. Šiandien narystę ES palaiko tik 30 proc. turkų.
Manau, kad ne ES ekonominė krizė ir ne ES lyderių retorika lemia tokius žemus Turkijos narystės ES reitingus.
Visą R.T.Erdogano valdymo dešimtmetį Vakarai žmonėms piešiami niūriomis spalvomis”, – sako politologas Erkinas Zamanas.
Šioje šalyje riba tarp islamo ir pasaulietiškumo visada buvo trapi. Moderniosios Turkijos istorijoje kariškiai, pasaulietinių Turkijos Respublikos principų sargai, įvykdė net keturis karinius perversmus.
Pirmasis per demokratinius rinkimus 1950 m. išrinktas Turkijos premjeras Adnanas Menderesas kariškių teismo sprendimu dėl pastangų grąžinti islamą į politinį Turkijos gyvenimą 1961 m. buvo pakartas.
Turkijos kariuomenė visada greitai eliminuodavo islamizacijos grėsmę ir uždrausdavo islamistines partijas.
Pats R.T.Erdoganas, būdamas Stambulo meras, už viešai pacituotą religinę poemą 1997 m. kalėjime praleido 4 mėnesius, o jo vadovaujamai AKP 2008 metais grėsė reali uždraudimo grėsmė, partijai sugalvojus priimti įstatymą dėl draudimo merginoms dengti galvas skarelėmis universitetuose panaikinimo.
2002 metais laimėjęs rinkimus R.T.Erdoganas iš karto siekė parengti Civilinio kodekso pataisas ir numatyti teisinę atsakomybę už santuokinę neištikimybę. Bet supratęs, kad už tai gali būti išstumtas iš Turkijos politinio gyvenimo, šį įstatymo projektą kuriam laikui padėjo į stalčių.
Kol aukšti kariškiai pro didinamąjį stiklą stebėjo šalies partijų ir politikos lyderių veiklą, grėsmė pasaulietinės Turkijos Respublikos principams negrėsė.
Bet po 2010 m. laimėto referendumo, kuriame Turkijos piliečiai pasisakė už kariškių valdžios apribojimą, AKP partijai atsivėrė nauja politinė era – naujų įstatymų priėmimas AKP partijos dominuojamame parlamente tapo daug paprastesnis ir greitesnis.
Pernai daugiau nei 300 Turkijos aukščiausio rango karininkų buvo įkalinti pateikus kaltinimus rengiant sąmokslą prieš R.T.Erdogano vyriausybę.
Nuo 2010-ųjų rugsėjo Turkijos aukštosiose mokyklose nebegalioja draudimas gobti galvą skarele. Nors šis sprendimas, priimtas Aukštojo mokslo tarybos įsakymu, prieštarauja konstitucijai.
Premjeras pažadėjo asmeniškai gilintis į kiekvieną galvą gobiančios skarele studentės diskriminacijos atvejį. Jau nedaug kas abejoja, kad naujoje konstitucijoje nebebus draudimo dengti galvas ne tik aukštosiose mokyklose, bet ir valstybinėse institucijose.
Netiki lyčių lygybe
Kaip „Lietuvos rytui” sakė viena mokytoja, prisistačiusi Lale vardu, jau dabar mokyklose šis draudimas nebegalioja: „Niekas nesiryžta kovoti su naujomis apraiškomis, daug jaunų mokytojų ryši skareles – juk palaikymas ateina iš pačių aukščiausių valdžios sluoksnių.”
Nors premjeras yra viešai pareiškęs, kad „netiki vyrų ir moterų lygybe”, moterys kartu su vyrais jau daugiau kaip savaitę dalyvauja visą Turkiją apėmusiuose protestuose.
Moteris piktina, kad AKP valdymo laikotarpiu sustiprėjo patriarchalinis šeimos supratimas, o jų vaidmuo visuomenėje išlieka antraeilis.
Dar M.K.Ataturko įkurta valstybinė institucija – Religinių reikalų direktoratas „Diyanet”, kuris visada prižiūrėjo, kad islamas neperžengtų asmeninio gyvenimo ribų, dabar kalba visos Turkijos valstybės vardu.
2008 m. kalbėdamas per televiziją „Diyanet” prezidentas Ali Bardakoglu pabrėžė, kad „galvos gobimas yra privalomas visoms musulmonėms”.
Vėliau „Diyanet” interneto puslapyje moterims atsirado daugybė instrukcijų, raginančių nenaudoti kvepalų, atsisakyti kosmetikos, rengtis figūros neišryškinančiais drabužiais.
„Diyanet” taip pat spausdino skrajutes, kuriose moterys buvo instruktuojamos šeiminio gyvenimo klausimais.
„Atskirtis tarp lyčių stiprėja. Viešai buvo pranešta apie atvejus, kai policija Ankaroje stabdė už rankų besilaikančias jaunas poras.
Pietryčių Anatolijos Šachinbėjaus mieste balandžio mėnesį atidarytas pirmasis šalyje milžiniškas daugiafunkcis poilsio centras su baseinais, kirpyklomis, kavinėmis, kultūros centru, skirtas tik moterims ir vaikams. Tokia tradicija būdinga tik šalims, kur islamo interpretacija labai siaura”, – sako moterų teisių gynėja Nazrin Ozbekler.
Nors AKP partijos valdymo laikotarpiu, siekiant Turkijos įstatymus priartinti prie ES įstatymų, iš esmės pakeisti Turkijos civilinis ir baudžiamasis kodeksai, moterų padėtis Turkijoje keičiasi labai lėtai.
Kaip praneša Turkijos nevyriausybinės organizacijos „Skrendanti šluota” atstovai, šalyje nuo smurto šeimoje kas dieną žūsta 5 moterys.
„Pažangūs įstatymai moterų atžvilgiu skiriasi nuo Turkijos premjero retorikos ir jo asmeninių vertybių.
Premjeras nepraleidžia progos moterims priminti, kad svarbiausia jų pareiga yra gimdyti, auginti vaikus ir prižiūrėti senus tėvus”, – sako N.Ozbekler.
Kaip sako garsi JAV ir Turkijoje politologė bei rašytoja Zeyno Baran, nors daugelis protestuojančių turkų reikalauja R.T.Erdogano atsistatydinimo, jie taip pat supranta, kad šis reikalavimas nerealus.
Žmonės suvokia, kad tokiu atveju šalyje įsivyrautų politinis ir ekonominis chaosas. Demokratija Turkijoje yra stipri, ir rinkimai vyksta ne gatvėse, o prie balsavimų urnų.
Todėl realiai žmonės iš R.T.Erdogano nori bent mandagumo ir tolerancijos kitaminčių, taip pat ir opozicijos atžvilgiu.
Kaip teigia politologė, protestai Turkijoje nenurims, kol pats premjeras nesikreips į žmones ir jų neatsiprašys. Bet ar gali tai padaryti savo didybe, regis, įtikėjęs R.T.Erdoganas?
Protestai Stambule išplito po visą šalį
Gegužės 28 d. nedidelė grupė žmonių pabandė sutrukdyti kirsti medžius Stambulo Gezio parke.
Policija prieš demonstrantus panaudojo ašarines dujas, medžiai buvo toliau kertami. Premjeras pasmerkė demonstracijas, išreiškė palaikymą policijai ir tuo dar labiau įsiutino demonstrantus.
Gegužės 29 d. protestuotojų skaičius Gezio parke išaugo, dalis jų įkūrė palapinių stovyklą.
Gegužės 31 d. policija, bandydama iš Gezio parko išvaryti demonstrantus, panaudojo ašarines dujas ir vandens patrankas. Keletas žmonių buvo sužeista. Protestai išplito į Izmyrą, Ankarą ir kitus Turkijos miestus.
Birželio 1 d. tūkstančiai žmonių patraukė į Stambulo Taksimo aikštę. Premjeras pasmerkė protestus ir pakartojo, kad parko pertvarkymas vyks toliau. Padėtis Stambule aprimo, kai policija atsitraukė iš Taksimo aikštės.
Birželio 2 ir 3 d. protestai toliau vyko ne viename Turkijos mieste, tarp jų – Ankaroje ir Stambule. Abiejuose šiuose miestuose vyksta ir pareigūnų ir demonstrantų susidūrimai. Stambule policija panaudoja ašarines dujas prieš protestuotojus, einančius į premjero biurą.
Šią savaitę protestai buvo aprimę, tačiau baimintasi, kad gali kilti nauja demonstracijų banga.