Po prezidento rinkimų 2009 metų birželį, kai šalies vadovu buvo perrinktas Mahmoudas Ahmadinejadas, iraniečiai plūdo į gatves.
Viešą piktinimąsi greičiausiai suklastotais rinkimų rezultatais numalšino tik saugumo pajėgos, brutaliai išvaikiusios protestuotojus. Per neramumus žuvo mažiausiai 36 žmonės.
Žmonės gatvėse grūdosi ir šį savaitgalį, bet jau ne protestuodami. Policija nesikišo ir ramiai stebėjo, kaip iraniečiai švenčia nuosaikių pažiūrų reformisto H.Rouhani pergalę rinkimuose.
Prezidento postas 8 metus priklausė konservatoriams.
Pergalė prieš ekstremizmą
64 metų H.Rouhani parėmė kiek daugiau nei pusė rinkėjų, tad rinkimuose antrojo rato jau neprireiks. Iš viso balsavo daugiau nei 72 proc. balso teisę turinčių iraniečių.
Palaukęs, kol jį pasveikins Irano aukščiausiasis lyderis ajatola Ali Khamenei, H.Rouhani, pakeisiantis M.Ahmadinejadą, paragino šalį keistis.
„Dėkoju Dievui už tai, kad Iraną vėl nušvietė racionalumas ir nuosaikumas. Ši pergalė yra išminties ir brandos pergalė prieš ekstremizmą”, – pareiškė išrinktasis prezidentas.
Didieji Irano miestai tuo metu drebėjo nuo H.Rouhani šalininkų, daugelis kurių buvo apsirengę rožinės – išrinktojo prezidento rinkimų kampanijos spalvos drabužiais, šūksnių.
„Po 8 metų mieste matau laimę. Matau ją žmonių veiduose”, – džiaugėsi 27 metų universiteto studentė Sahar.
Kalbėjo apie problemas
H.Rouhani, kuris buvo vienintelis rinkimuose dalyvavęs dvasininkas, nebuvo laikomas balsavimo favoritu.
Parama jį užplūdo tik praėjusį antradienį, kai iš kovos pasitraukė apžvalgininkų vieninteliu tikru reformistu laikomas Mohammadas Reza Arefas.
Jam taip pasielgti pasiūlė buvęs Irano prezidentas Mohammadas Khatami, kuris savo ruožtu iš karto parėmė H.Rouhani. Šio dvasininko kandidatūrą netrukus palaimino ir kitas eksprezidentas Akbaras Hashemi Rafsanjani.
Galiausiai H.Rouhani parėmė 50,7 proc. rinkėjų. Antrojoje vietoje liko Teherano meras Mohammadas Baqeras Qalibafas, surinkęs 16,6 proc. balsų.
Stebėtojų teigimu, patraukti iraniečius H.Rouhani padėjo drąsios jo kalbos prieš rinkimus – jis daug kalbėjo apie reformas, pilietines teises, būtinybę paleisti politinius kalinius.
H.Rouhani lietė ir tabu laikomas temas: sankcijas dėl Irano branduolinės programos, apverktiną ekonomikos būklę ir visišką šalies izoliaciją.
Įspėjimai iš Izraelio
Tiesa, H.Rouhani jau paragino pasaulio galinguosius elgtis su Iranu pagarbiai ir pripažinti šalies teises. Tikriausiai turima omenyje prieštaringai vertinama Teherano branduolinė politika. Būtent todėl tarptautinės bendruomenės reakcija į rinkimų Irane rezultatus kol kas atsargi.
Vakaruose nuotaikos optimistiškos. JAV pasveikino iraniečius už drąsą balsuojant ir paskelbė, kad pabandys tiesiogiai bendrauti su Iranu.
Ryžtą bendrauti su H.Rouhani rodo ir Prancūzija, Jungtinė Karalystė, Rusija. Bet ne pagrindinis Irano priešas Izraelis.
Žydų valstybės žvalgybos ministras Yuvalas Steinitzas vakar pažymėjo, kad pasaulio galingieji privalo ir toliau spausti Iraną apriboti savo branduolinę programą.
Pagrindiniai faktai apie Iraną
Irano Islamo Respublika yra teritorijoje, kuri Vakaruose ilgą laiką buvo vadinama Persija – toks graikiškas Irano pavadinimas.
1979 metais šalyje įvyko revoliucija – ajatolos Ruhollah Khomeini vadovaujami islamistai, daugelis kurių buvo studentai, įvedė teokratinę monarchiją.
Porevoliucinis Iranas – vienintelė iš islamo šalių, kurioje oficiali yra šiitų islamo pakraipa.
Vykdomosios valdžios vadovas yra prezidentas, renkamas visuotiniuose rinkimuose kas ketverius metus. Įstatymus leidžia Islamo Konsultacinė Asamblėja.
Vis dėlto aukščiausiasis šalies lyderis – ajatola, kuris paskiriamas iki mirties. Po R.Khomeini mirties juo paskirtas Ali Khamenei.