Pareigūnai tikina, kad šis planas leis Jungtinėms Valstijoms
leis išpildyti įsipareigojimus iki 2020 metų sumažinti atmosferos
taršą šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis 17 proc., lyginant
su 2005 metų rodikliais. Šį pažadą B.Obama davė aiškių
rezultatų neatnešusiame Kopenhagos viršūnių susitikime 2009
metais.
B. Obama argumentavo, kad amerikiečiai visoje šalyje jau moka
„neveiklumo kainą“, atkreipdamas dėmesį, kad 2012-ieji buvo
šilčiausi metai per matavimo istoriją ir kad dėl to kilo didelė
sausra, padariusi didelių nuostolių ūkiams JAV širdyje.
„Kaip prezidentas, kaip tėvas ir kaip amerikietis esu čia, kad
pasakyčiau: mums reikia imtis veiksmų“, - B.Obama pabrėžė,
sakydamas kalbą kaitrią vasaros popietę prie Džordžtauno
universiteto, akivaizdžiai rūpindamasis savo politiniu palikimu.
B. Obama sakė neturintis kantrybės ginčytis su klimato pokyčių
neigėjais, kurių nemaža ir JAV Kongrese, nesutinkančių su
mokslininkų išvadomis, jog anglies dvideginio išmetalai skatina
pavojingą mūsų planetos šiltėjimą.
„Mes neturime laiko Plokščios Žemės draugijos susitikimui, -
pareiškė jis. - Įkišus galvą į smėlį galbūt jausitės
saugesni, tačiau tai jūsų neapsaugos nuo atslenkančios audros.“
B.Obama taip pat kalbėjo apie vamzdyną „Keystone XL“, kuriuo
planuojama pumpuoti naftą iš naftingojo smėlio telkinių Kanadoje
į JAV Meksikos įlankos pakrantę. Šis projektas yra plačiai
kritikuojamas gamtosaugos aktyvistų.
Prezidentas perspėjo, kad šis „Keystone XL“ projektas, šiuo
metu vertinamas Valstybės departamento dėl atitikties JAV
nacionaliniams interesams, neturėtų būti patvirtintas, jeigu būtų
nustatyta, kad jis skatintų pasaulinio klimato šiltėjimą.
„Mūsų nacionaliniai interesai bus vykdomi tik tuomet, jeigu šie
projektas reikšmingai nepablogins taršos anglies dvideginiu
problemos“, - sakė B.Obama.
Daugelis prognozuoja, kad prezidentas patvirtins šį ilgai
vilkintą projektą, kai jis bus pateiktas jam pasirašyti. Valstybės
departamento preliminarioje ataskaitoje jau padaryta išvada, kad šis
vamzdynas nepadarys reikšmingos žalos aplinkai.
Tačiau žalieji tvirtina, kad „Keystone XL“ lems naftingojo
smėlio telkinių eksploatacijos plėtrą Albertoje, o per šį
procesą, anot jų, išgaunama „nešvariausia“ nafta pasaulyje.
B. Obamos planas pagrįstas trimis pagrindinėmis kryptimis:
sumažinti anglies dvideginio išmetalus Jungtinėse Valstijose,
mažinti klimato pokyčių poveikį ir skatinti tarptautinius
veiksmus, sprendžiant šią problemą..
B. Obama įsipareigojo atšaukti palaikymą anglimis kūrenamų
elektrinių projektams užsienyje ir pasiūlė aptarti naujas
iniciatyvas su didžiosiomis teršėjomis, tokiomis kaip Indija ir
Kinija.
Jis pavedė Aplinkos apsaugos agentūrai (EPA) parengti taisykles,
numatančias naujus standartus taršai anglies dvideginiu naujoms ir
esamoms jėgainėms.
Pagal šį planą raginama suteikti 8 mlrd. dolerių paskolų
garantijas, skatinant investicijas į pažangias technologijas ir
siekiant 20 proc. padidinti komercijos, pramonės ir gyvenamųjų
pastatų energetinį veiksmingumą.
Kai kurie šios programos oponentai perspėjo, kad įgyvendinant
tokius planus gali tekti uždaryti senesnes anglimis kūrenamas
jėgaines. Dėl to gali padidėti elektros kaina vartotojams ir
neproporcingai nukentėti gaunantys mažesnes pajamas.
Tuo tarpu pareigūnai argumentuoja, kad įgyvendinant šį planą
bus sumažintas elektros vartojimas, todėl sąskaitos sumažės.
B. Obama taip pat iškėlė tikslą iki 2030 metų sumažinti
taršą šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis 3 mlrd. tonų
anglies ekvivalento. Šis kiekis sudaro daugiau nei pusę metinių
anglies dvideginio išmetalų JAV energetikos sektoriuje.
Tačiau respublikonai apkaltino B.Obamą pradėjus „anglių
karą“, per kurį bus nustatyti griozdiški suvaržymai ir primesti
nepagrįsti aplinkosauginiai reikalavimai elektrinėms, iš kurių
keletas yra valdomos kai kurių demokratų.
Demokratas senatorius Joe Manchinas,
atstovaujantis Vakarų Virdžinijai, kur išvystyta akmens anglių
kasybos pramonė, teigia, kad B. Obamos planas sukels „pragaištingų
pasekmių“ atsigaunančiai JAV ekonomikai.