Neapsikentusi, kad dėl sukčių kasmet praranda apie 500 mln. eurų, Europos Sąjunga (ES) nusprendė kurti naują instituciją – Europos prokuratūrą. Ateityje būtent ji turės tirti netinkamai panaudojamų ES lėšų atvejus.
Tikimasi, kad Europos prokuratūra darbą pradės 2015 m., tačiau kaip ir kur ji veiks – dar neaišku.
Europos Komisija (EK) siūlo, kad Europos prokurorą, jos siūlymu, skirtų ES Taryba su Europos parlamento pritarimu. Pastarajai ES institucija kasmet bendrijos prokuratūra turėtų teikti ataskaitas.
Institucijoje turėtų veikti 10 prokurorų kolegija. Tiesa, toks modelis netenkina kai kurių šalių narių, kurios Europos prokuratūros kolegijoje pageidauja matyti po vieną kiekvienos šalies atstovą.
Tyrimus šalyse narėse Europos prokuratūros prašymu atliktų deleguotieji nacionaliniai prokurorai, tačiau labai didelės apimties lėšų grobstymo atvejus ar didelio masto organizuotus nusikaltimus tirti galės pats Europos prokuroras.
Šiuo metu siekiama apibrėžti, kokias ES finansams kenkiančias veikas turėtų tirti naujoji institucija. Manoma, kad į sąrašą pateks ES lėšų grobstymas ir neteisėtas panaudojimas, korupcijos atvejai ir neteisėti viešieji pirkimai.
Nors bylos būtų nagrinėjamos šalių narių teismuose, kaltinimą dėl ES lėšų formuotų būtent Europos prokuroras.
„ES mastu nėra struktūros, kuri galėtų atlikti baudžiamuosius tyrimus. Būtent Europos prokuroro institucijos sukūrimas šią spragą užpildo ir ES biudžeto lėšos galės būti apsaugotos atliekant tyrimus visoje ES.
Tai leis jų rezultatus pripažinti visose ES valstybėse. Pavyzdžiui, jei tyrimas atliekamas Lietuvoje, bet nusikaltėlių grupė veikė penkiose ar šešiose valstybėse, Lietuvoje atlikto tyrimo rezultatai bus automatiškai pripažinti kitose valstybėse ir tai sutrumpins baudžiamojo tyrimo procedūrą“, - teigė už kovą su sukčiavimu atsakingas EK narys Algirdas Šemeta.
Sieks vienodų sankcijų
Šalių narių pateikti duomenys rodo, kad per 2006-2011 metus išnagrinėtų su ES lėšų panaudojimu susijusių finansinių bylų skaičius labai nevienodas.
Per šį laikotarpį Lietuvoje išnagrinėtos 9 bylos, aštuoniose jų paskelbti apkaltinamieji nuosprendžiai. Tai vienas geresnių rezultatų visoje bendrijoje. Išaiškintų nusikaltimų ES biudžeto atžvilgiu skaičius įvairiose šalyse labai skiriasi.
Pavyzdžiui, Bulgarija, Lenkija, Italija, Ispanija, Vengrija, Danija neišnagrinėja nė pusės perduotų bylų. ES vidurkis tesiekia 42,3 proc.
Tad ateityje siūloma ne tik vieningai ir veiksmingai tirti finansinius nusikaltimus, bet ir harmonizuoti sankcijas už neteisėtą ES lėšų panaudojimą. Šiuo metu rengiama direktyva dėl ES finansinių interesų apsaugos baudžiamosios teisės priemonėmis, kurioje siūloma už nusikaltimus, kurių žala viršija 100 tūkst. eurų sumą, skirti mažiausiai šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Maksimali sankcija siektų penkerius metus. Už organizuotą nusikaltimą kalėti bet kurioje ES valstybėje tektų 10 metų.
Jei nusikaltimo žala tarp 10 tūkst. ir 100 tūkst. eurų, šalis narė sankciją galėtų parinkti pagal savo baudžiamąją teisę. Už dar mažesnę finansinę žalą galima būtų bausti ir administracine tvarka.
Be to, bendrijoje ketinama suvienodinti ir finansiniams nusikaltimams taikomą senaties terminą.
„Kai kuriose valstybėse senaties terminas yra labai trumpas. Vilkindami procesą nusikaltėliai sugeba pasiekti senaties terminą ir lieka nenubausti. Mūsų pasiūlyme numatyta, kad minimalus senaties terminas būtų penkeri metai, o jei procesas vyksta su pertraukomis, senaties terminas turėtų būti pailginamas iki 10 metų“, - sakė A. Šemeta.
Tiesa, prie prokuratūros kūrimo gali neprisidėti Danija, Jungtinė Karalystė ir Airija, kurių narystės sutartyse tokia išlyga numatyta.
Kol kas dar nėra aišku, kuriame mieste turėtų veikti naujoji ES institucija. Europos prokuratūros steigimo klausimais diskusijas ES Taryboje pradės pirmininkaujanti Lietuva.
