JAV prezidento Baracko Obamos administracija
anksčiau tikėjosi „perkrauti“ santykius su buvusia Šaltojo karo
laikų priešininke, tačiau Rusijos vadovas Vladimiras Putinas tokias
pastangas vertino šaltai.
Buvęs JAV žvalgybos kontraktininkas E. Snowdenas yra ieškomas
Vašingtono dėl nutekintos įslaptintos informacijos apie Jungtinių
Valstijų vykdomas šnipinėjimo programas. Amerikietis ilgiau nei
mėnesį buvo įstrigęs viename Maskvos oro uoste.
Rusija atsisakė jį išduoti, o ketvirtadienį šiam 30-mečiui
suteikė laikiną prieglobstį vienerių metų laikotarpiui, leisdama
jam išvykti į nežinomą vietą.
„Tai nėra geros naujienos“, - sakė Brookingso
instituto, Vašingtone įsikūrusio strateginių vertinimų centro,
ekspertas Stevenas Piferis.
Iškilūs JAV Kongreso nariai smerkė šį Rusijos žingsnį,
laikydami jį smūgiu dvišaliams santykiams, jau įtemptiems dėl
konflikto Sirijoje ir Rusijos opozicijos protestų lyderiui Aleksejui
Navalnui skirto teismo nuosprendžio.
„Edwardas Snowdenas yra bėglys, kuriam derėtų būti Jungtinių
Valstijų teismo salėje, o ne laisvu žmogumi, nusipelniusiu
prieglobsčio Rusijoje, - sakė įtakingo Senato užsienio ryšių
komiteto pirmininkas Robertas Menendezas. -
Nepaisant fakto, kad Rusija suteikia prieglobstį vieneriems metams,
šis žingsnis yra trikdis JAV ir Rusijos santykiams.“
Pats B. Obama atsisakė komentuoti šį klausimą, kad žurnalistai
jį spaudė atsakyti per spaudos konferenciją Ovaliniame kabinete.
Tačiau V. Putino patarėjas užsienio politikos reikalams Jurijus
Ušakovas stengėsi sušvelninti potencialią žalą diplomatiniams
ryšiams.
„Ši padėtis veikiau nereikšminga ir neturėtų daryti įtakos
politinėms realijoms tarp Rusijos ir JAV“, - sakė jis.
V. Putinas šiuo klausimu kol kas nepateikė jokių komentarų. Kai
buvo paskelbta žinia, jog E.Snowdenas išvyko iš oro uosto, Rusijos
lyderis dalyvavo derybose dėl karinio bendradarbiavimo su viešinčiu
Tadžikistano prezidentu.
Tuo tarpu JAV senatorius respublikonas Johnas McCainas paskelbė sarkastišką komentarą socialiniame tinkle
„Twitter“.
„Snowdenas lieka skaidrumo ir žmogaus teisių šalyje. Laikas
vėl nuspausti tą perkrovimo mygtuką, #Russia“, rašė jis.
Baltųjų rūmų atstovas spaudai Jay Carney
užsiminė, kad B. Obama gali netgi atšaukti rugsėjo pradžiai
planuotą jo susitikimą su V. Putinu prieš Didžiojo dvidešimtuko
(G-20) viršūnių susitikimą Sankt Peterburge.
„Esame nepaprastai nusivylę, kad Rusijos vyriausybė žengė šį
žingsnį, nepaisydama mūsų labai aiškių ir teisėtų prašymų
viešumoje ir privačiai, kad ponas Snowdenas būtų išsiųstas į
Jungtines Valstijas, kur jam būtų pateikti kaltinimai, - J. Carney
sakė žurnalistams. - Vertiname viršūnių susitikimo praktiškumą,
atsižvelgdami į šį ir kitus klausimus.“
„Šis Rusijos vyriausybės žingsnis pakerta ilgalaikius
teisėsaugos bendradarbiavimo pasiekimus - bendradarbiavimo, kuris
pastaruoju metu didėjo nuo Bostono maratono sprogdinimų“, -
pridūrė jis.
Tačiau S. Piferis argumentavo, kad Jungtinėms Valstijoms būtų
geriausia reaguoti santūriai.
„Nesu tikras, ar itin staigus (santykių) stūmimas atgal
padėtų, - sakė ekspertas, kuris anksčiau dirbo JAV ambasadoriumi
Ukrainoje. - Dabar nežinome, kas motyvavo šį konkretų rusų
sprendimą, bet Putinas yra parodęs, kad į grasinimus reaguoja labai
blogai.“
B. Obama neabejotinai būtų kritikuojamas, jeigu nuspręstų
neatšaukti susitikimo su Rusijos lyderiu, tačiau „tikrasis klausimas
- ar Putinas pasiruošęs padaryti šį viršūnių susitikimą
pakankamai vaisingu, kad galiausiai būtų pasiekta rezultatų, kurie
pateisintų politinę kainą, kurią prezidentams tektų sumokėti
namuose“, pridūrė S. Piferis.
JAV valstybės departamento atstovė Marie Harf sakė,
kad taip pat gali būti atšaukti užsienio reikalų ir gynybos
ministrų susitikimai.
Tačiau ji nurodė, kad abi šalys bendradarbiavo įvairiose
srityse, tokiose kaip karas Afganistane, ginčijama Irano branduolinė
programa ir pastangos sumažinti branduolinių ginklų arsenalus.
Rusija ir Jungtinės Valstijos „labai aiškiai leido suprasti, kad
tai yra pavyzdys to, ką norėtume spręsti atskirai; kad nenorime,
jog tai neigiamai paveiktų visus santykius“, pažymėjo M. Harf.
Rusijos sprendimas buvo priimtas tuo metu, kai B. Obamos
administracija yra kritikuojama Kongreso dėl šnipinėjimo programų,
o E. Snowdeno paviešinta informacija suteikia turbūt geriausią
galimybę nuo 2001 metų rugsėjo 11-osios atakų jas pažaboti.
Liepos 24-ąją Atstovų Rūmai nedidele balsų persvara atrėmė
pastangas sumažinti finansavimą Nacionalinio saugumo agentūros
(NSA) programoms, renkančioms duomenis apie milijonų amerikiečių
pokalbius telefonu.
Didėjant įstatymų leidėjų spaudimui, B. Obamos administracija
trečiadienį panaikino slaptumą šių duomenų rinkimą
prižiūrinčiam teismui.
JAV administracijos pareigūnai „stengiasi rasti būdą apsaugoti
programas, kurios, jų nuomone, tebėra svarbios nacionaliniam
saugumui, o dėl paviešinimų visuomenei šios programos atsidūrė
dėmesio centre“, pastebėjo S. Piferis.
„Dabar esama daug klausimų, į kuriuos jie turės atsakyti, jeigu
norės išsaugoti Kongreso palaikymą toms programoms“, - pridūrė
jis.