Jau savo pontifikavimo pradžioje Pranciškus pažadėjo suimti į rankas širšių lizdu virtusią Romos kuriją ir atlikti rimtą pertvarkymą Šventajame Soste.
Nepraėjus nė pusmečiui nuo pontifikato pradžios jau galima raškyti pirmuosius švelnios, bet ryžtingos popiežiaus Pranciškaus reformos vaisius.
Atleidimas – ne formalumas
Valymas prasideda. Jau nusirito pirmoji galva.
Taip Vatikano miesto valstybės sekretoriaus 79 metų kardinolo Tarcisio Bertone atleidimą komentavo Italijos žiniasklaida.
Prieš kelias savaites popiežius Pranciškus pranešė patenkinęs T.Bertone atleidimo iš pareigų prašymą.
Nuo spalio mėnesio vidurio jo postą užims dvidešimt metų jaunesnis arkivyskupas Pietro Parolinas.
Vatikano naujienų svetainėje teigiama, kad įtakingas kardinolas prašymą atleisti iš pareigų popiežiui įteikė vadovaudamasis Kanonų teisės kodekso 354-uoju straipsniu.
Šis straipsnis numato, kad kardinolai, vadovaujantys Šventojo Sosto dikasterijoms, sulaukę septyniasdešimt penkerių metų, įteikia popiežiui prašymą atleisti iš pareigų. Taigi viskas formaliai kaip ir teisinga.
Tačiau italų žiniasklaidoje teigiama, kad T.Bertone jau kuris laikas buvo lyg vaikščiojantis negyvėlis, praradęs Benedikto XVI pasitikėjimą ir nesugebėjęs pelnyti Pranciškaus simpatijų.
Suskaldė kuriją?
Popiežiaus emerito Benedikto XVI 2006 m. į Vatikano valstybės sekretoriaus postą paskirtas Genujos arkivyskupas pelnė prieštaringai vertinamos ir skaldančios figūros Vatikano administracijoje etiketę.
Benedikto XVI asmeninio liokajaus Paolo Gabriele nutekinti konfidencialūs dokumentai atskleidė intrigų, korupcijos ir kovos dėl įtakos pursluose besitaškančią Romos kuriją.
Kai kurie purpurines sutanas vilkintys aukščiausi Bažnyčios hierarchai pasirodė besą ne nuolankūs Dievo tarnai žemėje, tačiau valdžiai ir įtakai neatsparūs korumpuoti intrigantai, nevengiantys ir rafinuotų šantažo priemonių.
Pusantrų metų kalėjimo už dokumentų vagystę ir nutekinimą nuteistas, tačiau Benedikto XVI malonės sulaukęs P.Gabriele atskleidė itin aršią kovą tarp dviejų besiriejančių stovyklų – T.Bertone šalininkų ir priešininkų.
Popiežiaus šešėliu laikomas valstybės sekretorius buvo nuspalvintas kaip korumpuotas valdininkas, neišvengęs klaidų, prasto pasirinkimo skirstant postus, favoritizmo.
Pažeidė Dievo įsakymą
Kilus kunigų pedofilijos skandalui Airijoje T.Bertone pareiškė, kad moksliniai tyrimai patvirtina ryšį tarp pedofilijos ir homoseksualumo, tačiau pabrėžė, kad pedofilija neturi nieko bendra su kunigų celibatu.
Nepaaiškinęs, kokiais moksliniais tyrimais remiasi, kardinolas sulaukė homoseksualų bendruomenės, visuomenės, mokslininkų ir politikų kritikos.
Jo pareiškimą paneigė ir Italijos psichologų ir psichiatrų katalikų asociacija. Aukščiausiu Italijos Respublikos apdovanojimu – Kavalieriaus ordino Didžiuoju kryžiumi už ypatingus nuopelnus pagerbtas T.Bertone buvo išvadintas ir melagiu.
Kaltinimai pažeidus aštuntąjį Dievo įsakymą, tai yra nekalbėk netiesos, aukščiausiam Vatikano administracijos pareigūnui pasipylė po to, kai 2007 m. jis publikavo knygą „Paskutinė Fatimos regėtoja”.
Knygoje kardinolas neigia, kad trims piemenėliams 1917 m. nuošalioje Fatimos vietovėje Portugalijoje pasirodžiusi Mergelė Marija išpranašavo tikėjimo krizę Vakaruose ir Katalikų bažnyčios hierarchijos žlugimą.
T.Bertone teigia, kad trečioji paslaptis buvo pranašystė apie pasikėsinimą į popiežiaus Jono Pauliaus II gyvybę 1981 metais ir nėra jokios ketvirtosios paslapties. Italų žurnalistas katalikas Antonio Socci, knygos „Ketvirtoji Fatimos paslaptis” autorius, apkaltino kardinolą sąmoningu melu.
Aktyvus katalikas italų advokatas Christopheris Ferrara parašė visą knygą, kurioje pateikia 101 priežastį, kodėl nereikėtų tikėti T.Bertone versija apie Fatimos paslaptis.
Pirštą nukreipė iš anksto
Ketinimų atlikti valymą Romos kurijoje ir įvesti permainų Vatikane popiežius Pranciškus niekada neslėpė. Viltis, kad naujasis popiežius bus ne tik ganytojas, bet ir Šventąjį Sostą sugebėsiantis reformuoti puikus vadovas, išsakė ir konklavoje popiežių rinkę kardinolai.
Jau per iškilmingas savo pontifikato pradžios mišias Šv.Petro aikštėje Vatikane naujasis popiežius Pranciškus pareiškė, kad vadovauti reiškia ne įgauti daugiau galios, bet tarnauti.
„Tikroji valdžia yra nuolankus tarnavimas”, – mišiose, klausant šešiems karaliams, trims princams, 31 prezidentui, 11 vyriausybių vadovų, krikščioniškų konfesijų, musulmonų, budistų ir hinduistų atstovams iš viso pasaulio, pareiškė Pranciškus.
Labiausiai šią frazę turėjo įsiminti popiežiaus dešinėje Šv.Petro bazilikos šventoriuje įsitaisę kardinolai. Šiuos balta mitra galvas pridengusius dvasininkus argentinietis ir pasirinko savo kritikos taikiniu.
Pasirinko diplomatą
Po kelis mėnesius trukusių apmąstymų Pranciškus nusprendė, kad kardinolas T.Bertone – nevertas artimiausio jo pagalbininko vietos.
Savo dešiniąja ranka Šventasis Tėvas paskyrė apaštališkąjį nuncijų Venesueloje 58 metų arkivyskupą P.Paroliną.
Vos pora tūkstančių gyventojų turinčiame Skjavono miestelyje Šiaurės Italijoje gimęs P.Parolinas laisvai kalba itališkai, angliškai, prancūziškai ir ispaniškai.
Geležies dirbinių pardavėjo ir pradinių klasių mokytojos šeimoje gimęs arkivyskupas laikomas puikiu diplomatu, Afrikos, Azijos ir Artimųjų Rytų problemų išmanytoju.
Šventojo Sosto diplomatinėje tarnyboje P.Parolinas ėmė dirbti prieš 27 metus.
Per tą laiką jis dirbo popiežiškosiose atstovybėse Nigerijoje ir Meksikoje, Vatikano valstybės sekretoriato Santykių su valstybėmis skyriuje. Popiežius Jonas Paulius II 2002 m. P.Paroliną paskyrė šio skyriaus pasekretoriu – tai yra užsienio reikalų viceministru.
Prieš ketverius metus Benediktas XVI P.Paroliną paskyrė apaštališkuoju nuncijumi Venesueloje ir suteikė jam arkivyskupo titulą. Italų žiniasklaidoje kalbama, kad popiežius prelatą pasirinko ne tik dėl puikių jo diplomatinių gabumų, bet ir dėl ganytojiško būdo.
Žengs koja kojon
Be to, naujasis valstybės sekretorius tam tikra prasme panašus į naująjį popiežių. Savo pirmojoje kalboje P.Parolinas tryško kuklumu.
„Man tai atsakomybės sklidina Dievo staigmena, – paskyrimą į svarbiausią Vatikano postą komentavo P.Parolinas. – Tai labai atsakinga misija, prieš kurią mano jėgos yra silpnos, o sugebėjimai vargani.
Bet aš esu pasiruošęs, kaip nuo pat pirmų dienų prašė popiežius Pranciškus, kartu keliauti, statyti ir išpažinti.”
Romos Šv.Egidijaus bendruomenės vadovas Marco Impagliato teigia, kad naujasis valstybės sekretorius yra popiežiaus nustatytos ganytojiškos Bažnyčios krypties ženklas.
„P.Parolinas – kantrus dialogo žmogus. Jis – tinkamiausias bendradarbis popiežiui”, – teigė iš parapijos jaunimo grupelės į didelį tarptautinį katalikų pasauliečių judėjimą išaugusios bendruomenės vadovas.
Apžvalgininkai pažymi, kad gana jaunas P.Parolinas galėtų užtikrinti Bažnyčiai svaresnį vaidmenį pasaulinėje arenoje.
Varnų ir gyvačių auka
Svarbiausio posto po popiežiaus Vatikane netekęs T.Bertone neslėpė nuoskaudos, tačiau pripažino neišvengęs klaidų.
„Vatikano valstybės sekretoriaus poste praleistus septynerius metus galiu apibendrinti tik pozityviai.
Suprantama, buvo problemų, ypač pastaruosius dvejus metus, kai pasipylė kaltinimų lavina mano atžvilgiu.
Tai varnų ir gyvačių tinklo vaisius. Tačiau tai neturėtų užtemdyti to, ką bendrai laikau teigiamu rezultatu”, – po atleidimo laikytose mišiose sakė T.Bertone.
„Visus šiuos metus dėjau visas pastangas, tačiau, savaime suprantama, neapsiėjau ir be klaidų. Jeigu galėčiau sugrįžti atgal, dabar kai kuriose situacijose elgčiausi kitaip.
Bet tai nereiškia, kad nesistengiau tarnauti Bažnyčiai. Kartais kitiems gal atrodo, kad valstybės sekretorius pats viską sprendžia ir kontroliuoja.
Taip nėra. Valstybės sekretorius yra pirmasis popiežiaus bendradarbis, lojalus ir ištikimas jam patikėtų užduočių atlikėjas. Būtent tai aš ir dariau ir toliau darysiu”, – sakė kardinolas.
Vatikano apžvalgininkai pažymi, kad T.Bertone sekretoriaus poste buvo Katalikų bažnyčiai juodu periodu.
Per pastaruosius septynerius metus Vatikaną sukrėtė Benedikto XVI žodžių sukelta musulmonų pykčio banga, vienas po kito pasipylė kunigų pedofilijos, dokumentų vagystės ir paviešinimo, pinigų plovimo skandalai.
Tad tokiomis sunkiomis sąlygomis T.Bertone sekretoriavimą galima vertinti tik teigiamai.
Kvietė valdyti liežuvį
Švelniai, bet ryžtingai permainas nusiteikęs įvesti popiežius Pranciškus savo ruožtu paragino nežudyti brolių tauškalais ir liežuvavimu.
„Šiandien tiek daug kalbame apie taiką. Bet reikėtų galvoti ir apie kasdienybėje mūsų naudojamus ginklus: liežuvavimą, apkalbas. Kad bendruomenėje, šeimoje, valstybėje, pasaulyje būtų taika, turime gyventi su Dievu.
O ten, kur yra Dievas, neegzistuoja neapykanta ir pavydas.
Melskime Dievo, kad niekada nieko nenužudytume savo liežuviu”, – Šv.Mortos namuose, kur iki šiol gyvena, koplyčioje laikytose mišiose sakė popiežius.
Šiose mišiose paprastai dalyvauja artimi popiežiaus bendradarbiai, kiti Vatikano ir Šventojo Sosto pareigūnai, tarnautojai, darbininkai.
Sekretorius – tik pradžia
Vatikano apžvalgininkai pažymi, kad valstybės sekretoriaus pakeitimas nėra ir nebus vienintelė popiežiaus Pranciškaus vykdoma permaina.
Spėjama, kad kris ne vieno šiltai įsitaisiusio, įtakingo, bet nepakankamai ganytojiško darbuotojo galva.
Popiežius jau pakeitė Vatikano gubernatūros generalinį sekretorių.
Einamųjų reikalų administravimu dabar rūpinsis Telekomunikacijų skyriui vadovavęs ispanas kunigas 68 m. tėvas Fernando Alzaga.
Keli Vatikano pareigūnai, tarp jų ir apaštališkųjų rūmų prefektūros prefektas, Benedikto XVI asmeninis sekretorius arkivyskupas Georgas Gänsweinas, dėl savo postų gali būti ramūs. Juos Pranciškus patvirtino į einamas pareigas.
Reformuoti padės komisijos?
Pranciškaus bandymus reformuoti Romos kuriją ir į Šventąjį Sostą atpūsti paprastumo bei skaidrumo vėjų rodo ir trys jo įsteigtos komisijos.
Pirmoji jų buvo įkurta praėjus mėnesiui nuo pontifikato pradžios. Tai visus žemynus reprezentuojanti 8 kardinolų grupė, kurios užduotis – patarti popiežiui Bažnyčios valdyme ir reformuoti Romos kuriją. Pirmasis komisijos posėdis numatytas spalio pradžioje. Antrąją, tik popiežiui atsakingą komisiją sudaro 5 kardinolai. Jos tikslas yra prižiūrėti Šventojo Sosto finansus ir reformuoti pinigų plovimo bei intrigų skandalų sukrėstą Vatikano banku vadinamą Religinių reikalų institutą, finansuojantį Katalikų bažnyčios religinę veiklą pasaulyje.
Liepos mėnesį Pranciškus įsteigė trečiąją komisiją, italų pakrikštytą Aštuonių išminčių komisija, kurią sudaro vienas Vatikane dirbantis kunigas ir septyni pasauliečiai, teisės, ekonomikos ir finansų specialistai iš Vokietijos, Italijos, Prancūzijos, Ispanijos ir Singapūro.
Šios komisijos uždavinys – patarti Šventojo Sosto ekonominės ir administracinės struktūros organizavimo klausimais. Netrūksta abejojančių, ar šios komisijos, kurios Romos kurijai neva lyg rakštis sėdimojoje vietoje, sugebės įgyvendinti joms iškeltus uždavinius.
Vis dėlto ar jau ne vieną naujovę įvedęs popiežius Pranciškus pelnys ne tik paprasto, taisykles laužančio, bet ir reformatoriaus etiketę, parodys laikas.
