V.Janukovyčiaus vyriausybė pareiškė atsisakanti pasirašyti Europos asociacijos sutartį, tačiau į Rytų partnerystės viršūnių susitikimą Vilniuje jis vis tik atvyksta. Apie galimą ukrainietiškos intrigos atomazgą – portalo lrytas.lt interviu su rašytoju A.Kurkovu.
– Kijeve vėl būriuojasi dešimtys tūkstančių vyriausybei nepritariančių demonstrantų, vyko susirėmimai su policija. Tai primena 2004-ųjų Oranžinės revoliucijos pradžią. Ar ji gali pasikartoti, nušluoti prorusišką V.Janukovyčiaus režimą?
– Revoliucija vargu ar bus. Šiuo metu nėra ryškių lyderių. Naujieji, tokie kaip boksininkas Vitalijus Klyčko, dar nepakankamai sutvirtėjo, neturi didelio masių palaikymo. Senieji, kaip pavyzdžiui, Viktoras Juščenka susikompromitavo. Arba sėdi kalėjime, kaip Julija Tymošenko.
Tačiau gera žinia, kad ukrainiečių tauta pabudo iš depresijos, į kurią buvo įstūmęs nusivylimas žlugusiais Oranžinės revoliucijos idealais. Jaunimas, inteligentija atsibudo ir parodė savo jėgą.
– Kaip suprasti politinius V.Janukovyčiaus viražus? Juk palyginti neseniai jis pats skelbė prielankumą Ukrainos siekiams pradėti integraciją į Europą, apie tai kalbėjo ir susitikime su Lietuvos prezidente Dalia Grybauskaite, o pastaruoju metu ienas griežtai atsuko į Maskvą?
– Manau, kad V.Janukovyčiaus strategija yra pagąsdinti Kremlių koketuojant su ES ir tokiu būdu užsitikrinti Vladimiro Putino paramą, iškaulyti pinigų, pigių dujų. V.Janukovyčius siekia tapti ilgalaikiu ir visagaliu Ukrainos valdovu, kaip Aliaksandras Lukašenka Baltarusijoje.
Iš tiesų V.Janukovyčius ir V.Putinas nekenčia vienas kito. V.Putinas ne kartą viešai pažemino Ukrainos prezidentą. Rusijos ir Ukrainos viršūnių susitikime V.Putinas pareikalavo, kad Ukraina 25 metams pratęstų Sevastopolio karinės bazės nuomą rusų kariniam laivynui, už tai žadėdamas pigių dujų. Kijevas savo pažadą ištesėjo, pratęsė nuomą, o Kremlius parodė špygą, ne pigias dujas.
Po to vyko dviejų šalių vadovų susitikimas Kryme. V.Putinas pavėlavo 4 valandas, nes užtruko susitikime su baikeriais... Su V.Janukovyčiumi pabendravo vos 15 minučių ir nuskubėjo susitikti su Viktoru Medvedčiuku, buvusio Ukrainos prezidento Leonido Kučmos administracijos vadovu. V.Putinas, V.Medvedčiuko sūnaus krikštatėvis, norėtų L.Kučmos aplinkos žmogų matyti Ukrainos premjero poste.
– Jeigu V.Janukovyčius nekenčia V.Putino, kodėl nepasirašo asociacijos sutarties su ES?
– V.Janukovyčius parsiduotų ir Rytams, ir Vakarams – jam nėra didelio skirtumo, svarbu išlikti valdžioje. Tačiau prezidentą kamuoja dvi baimės. Jis bijo ir V.Putino, bet J.Tymošenko – dar labiau. Bijo, kad paleista į laisvę J.Tymošenko suburs šalininkus, pakartos Oranžinę revoliuciją ir tuomet patį V.Janukovyčių pasodins į kalėjimą.
– Bet ar J.Tymošenko palaikys ukrainiečių tauta? Ar ji nesusikompromitavo korupciniais veiksmais, kaip kiti Oranžinės revoliucijos vadai?
– Teismo Ukrainoje nusipelnė visi, pabuvoję prie valdžios vairo. Tačiau pagrindinę kritikos ugnį į save nukreipė buvęs prezidentas ir Oranžinės revoliucijos lyderis V.Juščenka. J.Tymošenko turi atkaklių sekėjų, kurie ja aklai tiki, kaip sektantai. J.Tymošenko yra puikiai įvaldžiusi politinės demagogijos meną, sugeba suburti šalininkus.
– Vadinasi, provakarietiškos krypties ukrainiečiai linkę rinktis J.Tymošenko kaip mažesnį blogį, palyginti su V.Janukovyčiumi?
– Ne, tai būtų tas pats, kaip svarstyti, kuris bolševikų lyderis – Josifas Stalinas ar Levas Trockis – buvo mažesnis blogis. Ukrainos demokratinis judėjimas dar neturi aiškių lyderių, jie tik bręsta. Aš, pavyzdžiui, per parlamento rinkimus balsavau už V.Klyčko. Bet tik todėl, kad jį laikau doru žmogumi, o kaip politikas jis neturi nei geros komandos, nei patirties.
– Turint galvoje trintį tarp V.Janukovyčiaus ir V.Putino, gal dar yra vilčių, kad laisvosios prekybos sutartis su ES bus pasirašyta?
– Teoriškai taip, juk V.Janukovyčius į Vilnių vis tik atvažiuoja. Bet aš Ukrainos europietiškos integracijos viltis labiau sieju su jaunąja karta, kuri visa širdimi – už Europą.
– Ukrainos problema ta, kad ilgą laiką buvo ryškūs politiniai skirtumai tarp rytinio ir vakarinio šios šalies regionų. Ar Rytų ir Vakarų Ukrainos prieštara išlieka? – Rytų Ukrainoje žmonės vis mažiau tiki, kad suklestėjimą užtikrins tik amžina sąjunga su Rusija. Rytų Ukrainos žmonės mato, kad Rusija netesi savo pažadų, tad vis labiau gręžiasi veidu į Vakarus.
