Rusijoje įsiplieskė naujas skandalas: ką tik sukurto dokumentinio filmo „Putino žaidimai“ („Putin’s Games“), atskleidžiančio korupciją statant olimpinius objektus Sočyje, prodiuserei Simone Baumann buvo pasiūlyti didžiuliai pinigai už tai, kad ši juosta neišvystų dienos šviesos, rašo "Lietuvos rytas".
„Pinigų suma, siūloma už dokumentinį filmą, buvo tiesiog fantastiška. Tačiau šio klausimo net nesvarsčiau. Atsakiau, kad šia tema net ir kalbėtis su manimi – tik tuščias laiko švaistymas“, – papasakojo žurnalistams televizijos produkcijos bendrovės „Saxonia Entertainment“ prodiuserė S.Baumann.
Įdomu tai, kad kyšis buvo pasiūlytas dar tik kuriant dokumentinę juostą, kai jos turinys niekam nebuvo žinomas, išskyrus autorius.
S.Baumann mano, jog rusų valdžia susinervino būtent dėl to, kad nežino, apie ką konkrečiai pasakojama filme. Ir pasiūlė prodiuserei 600 tūkstančių svarų sterlingų (2,49 mln. litų) už tai, kad nesužinotų ir niekas kitas.
Bet viskas pasisuko priešinga kryptimi, ir dokumentinis filmas gavo geriausią reklamą: dar iki jo pasirodymo potencialūs žiūrovai sužinojo, kad Sočio olimpinės žaidynės tapo didžiausia rusų korupcijos istorijos afera.
Žaidynės – juoda skylė
Vladimirui Putinui tai skaudus smūgis: 2014 metais Sočyje vyksianti žiemos olimpiada laikoma jo „asmeniniu projektu“ ir Rusijos prezidentą turi išgarsinti visame pasaulyje.
Tačiau Sočio olimpinėms žaidynėms išleisti 50 milijardų eurų – daugiau, negu kainavo visų ankstesnių žiemos olimpinių žaidynių sporto objektai, – pirmiausia parodė nepaprastai didelio masto grobstymus, o jie, kai kuriais vertinimais, sudarė 50–60 procentų biudžeto.
„Vis labiau akivaizdu, kad Sočio olimpinės žaidynės – beprecedentė vogimo afera, į kurią įsivėlę tiek putiniškos valdžios atstovai, tiek ir jiems artimi olig––archai.
Iš esmės pasirengimas olimpiadai atskleidė svarbiausias sistemos ydas: savivalę, korupciją, despotiškumą, klanų egzistavimą, neprofesionalumą, neatsakingumą“, – sakoma opozicijos veikėjo Boriso Nemcovo, vieno dokumentinės juostos „Putino žaidimai“ dalyvių, pranešime.
Tačiau Rusijos vadovybė vis dar bando parodyti, kad šiuose frontuose vykdo aktyvų puolimą. Ir pirmiausia neva rauna korupciją.
„Mes ir toliau iš esmės, nesvarbu, kokios žmogaus pareigos ir kokiai partijai priklauso, rausime su šaknimis šį užkratą. Tegul tai visi žino“, – pareiškė V.Putinas per Strateginių iniciatyvų agentūros priežiūros tarybos posėdį.
Tūkstančiai beverčių bylų
Rusijos prezidentas dar pridūrė, kad vien remiantis Federalinės saugumo tarnybos (FST) medžiaga buvo iškelta daugiau nei 7,5 tūkstančio antikorupcijos bylų, į kurias įsivėlę įvairių partijų atstovai.
Bet dabar aiškėja, jog dauguma visuomenei pateikiamų kovos su korupcija rodiklių paprasčiausiai suklastoti.
2012 m. Rusijoje už visus su korupcija susijusius nusikaltimus buvo nuteista tik 5500 asmenų – perpus mažiau nei 2009-aisiais.
Beje, pirmąją vietą tarp nuteistųjų užėmė sveikatos apsaugos, antrąją – švietimo darbuotojai. Visiškai menką dalį sudarė muitininkai – 0,6 proc. O juokingiausia, kad korumpuotų teisėjų apskritai nebuvo.
Be to, 87 proc. visų pernai iškeltų korupcijos bylų buvo visiška „smulkmė“ – kyšiai iki 50 tūkst.rublių (3,8 tūkst. litų). Ir tik 13 proc. teisiamųjų – 215 asmenų buvo nutverti už kur kas rimtesnius pažeidimus.
O juk žinoma, kad Rusijoje vien valstybinių užsakymų srityje iš 5 trilijonų rublių (384,5 mlrd. litų) pavagiama ne mažiau kaip 1 trilijonas (76,9 mlrd. litų). Tokią informaciją pateikė Rusijos premjeras Dmitrijus Medvedevas. Ar apie tai žino V.Putinas?
Gaudo tik smulkias žuveles
Vienoje savo kalbų Rusijos prezidentas konstatavo, kad šalyje mažėja korupcijos bylų: pirmąjį 2012 metų pusmetį jų buvo daugiau nei 34 tūkstančiai, o pirmąjį 2013-ųjų pusmetį – tik 29 501. Ir, kaip pažymėjo V.Putinas, tik 8 procentai kyšininkų nubausti realia laisvės atėmimo bausme.
Iš tikrųjų situacija šalyje tampa vis juokingesnė ir liūdnesnė: šįmet Rusijoje stipriai išaugo kyšių davėjų skaičius, jų nuteista 1300 – beveik trigubai daugiau nei kyšių gavėjų – 544 valdininkai, iš jų už grotų pateko tik 18.
Priežastis labai paprasta: Rusijos policija pradėjo kyšių davėjų medžioklę, pasitelkusi Valstybinę automobilių inspekciją, apylinkės policininkus, apsiginklavusi klausymosi aparatūra.
Provokuodami smulkius pažeidėjus pasiūlymu „klausimą išspręsti čia pat“ pareigūnai greitai įvilioja „museles į voratinklį“.
Po to šie asmenys nuteisiami – taip išpučiama bendra kovos su korupcija statistika. Tai reiškia, jog vietoj realios kovos vyksta jos imitavimas.
Atsirado neliečiamųjų kasta
Neseniai per specialiai Kremliuje surengtą pasitarimą prezidento administracija davė visoms jėgos žinyboms nurodymą „nutraukti viešųjų ryšių kampanijas, pagrįstas įžymiais korupcijos skandalais, kurie neturi galimybių paaiškėti“.
Konkrečiai kalbėta apie baudžiamąsias bylas, susijusias su Rusijos gynybos ministerija.
Pagrindiniu kaltinamuoju turėjo tapti buvęs gynybos ministras Anatolijus Serdiukovas. Bet jam net nebuvo pateikti kaltinimai.
Taip pat prie „neliečiamųjų“ buvo priskirti daugiamilijardiniai grobstymai „Rosagrolizing“ vadovaujant buvusiai žemės ūkio ministrei Jelenai Skrynik, kuri neseniai, asmeniškai leidus V.Putinui, persikėlė gyventi į Prancūziją. Tokių Rusijoje numarintų baudžiamųjų bylų sąrašą būtų galima tęsti.
„Žiniasklaidos aprašyti skandalai visuomenės sąmonėje formuoja neigiamą valdžios įvaizdį. Jėgos struktūros neturėtų tiesioginiame eteryje viešinti baudžiamųjų bylų, turinčių rimtų pasekmių šalies biudžetui, kuriose figūruoja aukštus postus užimantys valdininkai“, – taip Kremliuje buvo paaiškinta jėgos struktūroms.
Liko vienas priešas
Beje, per vieną neseniai vykusį pasitarimą Rusijos prezidentas V.Putinas net pakeitė kovos su korupcija kryptį. Bet jei kas nors turėjo vilčių, kad Kremlius imsis labiausiai korumpuotų valdininkų, teisėjų, pareigūnų, tokios viltys akimirksniu išsisklaidė.
„Prokurorų ir tyrimų praktika, nepriklausomų tyrimų rezultatų analizė rodo, kad daugybėje sferų ypač klesti korupcija. Mes visi tai taip pat gerai žinome: pirmiausia tai komunalinis ūkis“, – sakė V.Putinas.
Jei tikėtume Rusijos prezidentu, tai reiškia, kad Rusijoje liko tik nugalėti klestinčią namų valdytojų korupciją – tuomet ir prasidės visuotinė gerovė.
Korupcija šalyse: nuo lyderių iki nevykėlių
Korupcijos suvokimo indeksas (KSI) – kompleksinis rodiklis, leidžiantis suskirstyti valstybes pagal jų korupcijos lygio vertinimą. Indeksas nustatomas remiantis verslo atstovų apklausomis ir kitais ekspertiniais tyrimais.
KSI surikiuoja pasaulio šalis pagal suvokimą, kiek korupcija yra paplitusi tarp viešojo sektoriaus tarnautojų ir politikų.
KSI atspindi iš viso pasaulio surinktus požiūrius į korupciją, įskaitant ir ekspertų, gyvenančių vertinamose šalyse. Korupcijos suvokimo indeksus nuo 1995 m. skelbia tarptautinė nevyriausybinė organizacija „Transparency International“.
Nevyriausybinės organizacijos „Transparency International“ kasmet sudaromame korupcijos suvokimo indekse, kuris žymi korupcijos lygį, pernai Rusija įvertinta kaip itin korumpuota valstybė. Iš 176 pasaulio šalių Rusija užėmė vos 133-iąją vietą, kurią pasidalijo su tokiomis valstybėmis kaip Komorai, Prancūzijos Gviana, Hondūras, Iranas, Kazachstanas.
Lietuvai šiame tyrime skirti 54 balai iš 100 galimų ir 48-oji vieta 176 šalių sąraše. Balų skalėje 0 reiškia absoliučiai korumpuotą šalį, o 100 – labai skaidrią valstybę. 2011 metais Lietuva užėmė 50-ąją vietą iš 183 valstybių. Tarp 28 Europos Sąjungos narių Lietuva pernai smuko viena vieta žemyn iš 19-osios į 20-ąją vietą.
Iš Lietuvos kaimynių geriau sekėsi Estijai (32-oji vieta) ir Lenkijai (41-oji vieta). Latvija – viena vieta žemiau, o „gyvenanti geriau už skurstančią ES“ besididžiuojanti Baltarusija tėra 123-iojoje vietoje.
Mažiausiai korumpuotomis šalimis įvertintos Danija, Suomija ir Naujoji Zelandija (90 balų), Švedija, Singapūras, Šveicarija, Australija, Norvegija, Kanada, Nyderlandai. Paskutiniai sąraše yra Afganistanas, Šiaurės Korėja ir Somalis (8 balai). Šiemet naujas KSI sąrašas bus skelbiamas gruodžio 3 dieną.