Radikalų sėkmę Europoje lemia jų pagieža čigonams

Valdančiosios Socialdemokratų partijos sėkmė Slovakijos regionų rinkimuose pernai nieko nenustebino. Bet kur kas daugiau susidomėjimo ir nerimo sulaukė stulbinamas nacionalistų šuolis, rašo „Lietuvos ryto“ priedas „Rytai-Vakarai“.

Slovakijos romai – 400 tūkst. iš 5,4 mln. šalies gyventojų – ir dabar nustumti į visuomenės paribius.<br>123rf nuotr.
Slovakijos romai – 400 tūkst. iš 5,4 mln. šalies gyventojų – ir dabar nustumti į visuomenės paribius.<br>123rf nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

lrytas.lt

Jan 14, 2014, 12:52 PM, atnaujinta Feb 17, 2018, 1:49 PM

Čierni Balogas – niekuo neišsiskiriantis Slovakijos miestelis. Čia gyvena 5 tūkstančiai daugiausia skurdžių žmonių.

Daug kas neturi darbo, tad verčiasi taip, kaip išmano. O sekmadieniais grūdasi vienintelėje gyvenvietės bažnyčioje.

Praėjusių metų lapkritį Čierni Balogas išgarsėjo ne tik Slovakijoje, bet ir visoje Europoje. Mat čia neįtikėtiną pergalę regionų rinkimuose pasiekė šalies ultranacionalistai.

Kovoja su parazitais

Už radikaliosios partijos „Mūsų Slovakija“ lyderį Marianą Kotlebą Čierni Baloge balsavo net 77 proc. rinkėjų.

Sėkmė šį nacionalistą lydėjo ir visame Banska Bistricos krašte – per antrąjį rinkimų turą įveikęs socialdemokratą Vladimirą Manką, M.Kotleba tapo šio regiono gubernatoriumi.

Pavienės nacionalistų ir kitų marginalų pergalės atskiruose rinkimuose Europoje jau pernelyg nestebina – prasiveržti į nacionalinę sceną jiems dažniausiai nepavyksta.

Bet Slovakijos atvejis kelia nerimą – mat M.Kotleba į rinkimus ėjo kartodamas itin skandalingus šūkius. Antai jis keliskart išsišoko antisemitiniais pareiškimais.

Jis taip pat atvirai šlovino Jozefą Tiso – su nacistine Vokietija per Antrąjį pasaulinį karą kartu veikusios Slovakijos lyderį.

M.Kotleba NATO vadina teroristine organizacija ir ragina Bratislavą nutraukti visus ryšius su Tarptautiniu valiutos fondu.

Šis ekonomikos magistro laipsnį turintis aktyvistas, anksčiau dirbęs vidurinėje mokykloje, siūlo Slovakijoje įtvirtinti krikščioniškąsias vertybes.

Bet labiausiai apžvalgininkus baugina tai, kad M.Kotleba Slovakijos romų mažumą kone išdidžiai vadina parazitais.

Ieško progos pabėgti

Banska Bistricos rinkėjų parama „Mūsų Slovakijai“ nuo 2009 metų išaugo net 5,5 karto. M.Kotlebos triumfas – dar vienas ženklas, kad dalis europiečių, išvargintų ekonominės krizės ir nedarbo, ima gręžtis į ekstremistus. O šie žmonėms mielai suranda atpirkimo ožius.

Slovakijos romai – 400 tūkst. iš 5,4 mln. šalies gyventojų – ir dabar nustumti į visuomenės paribius. Jie kenčia skurdą, nedarbą, yra atkirsti nuo švietimo sistemos. Kai kuriose gyvenvietėse romų bendruomenė neturi prieigos prie vandens iš čiaupo.

Panaši padėtis ir kitose Vidurio Europos šalyse.

Galbūt nenuostabu, jog ES atveriant darbo rinką rumunams ir bulgarams romai neslepia norintys palikti šias šalis.

Jungtinėje Karalystėje jau keli mėnesiai netyla triukšmas dėl galimos imigrantų iš nuskurdusių Rumunijos ir Bulgarijos bangos.

Žmogaus teisių aktyvistai būgštauja: atviras nusiteikimas prieš romus nežymiai paslepiamas po politinio korektiškumo šydu.

Bet Vidurio Europoje, ypač Slovakijoje, neapykanta romų mažumai visiškai atvira. M.Kotleba per rinkimų kampaniją nerinkdamas žodžių aiškino „apie čigonus parazitus“.

„Mūsų Slovakijos“ lyderis puikiai supranta, jog romai, kurių protėviai į Europą dar viduramžiais atvyko iš Indijos, nenori būti vadinami čigonais – juos šis žodis žeidžia.

Patikėjo pažadais dėl darbo

M.Kotlebos vadovaujamos partijos lankstinukuose, dalintuose rinkėjams Banska Bistricoje, tiesiai rašoma apie „nuo čigonų savivalės kenčiančius miestus ir kaimus“.

„Bet už Marianą mes balsavome būtent dėl nevilties ir pykčio, kad paprasti žmonės vargsta, o čigonai susižeria pašalpas“, – teigė baro Čierni Baloge savininkė Martina Strorcova.

Alinė miestelio centre beveik tuščia – pietų metu čia tyliai sėdi vos du klientai.

M.Strorcova sako, jog pragyventi Čierni Baloge nelengva. Netoliese esančio geležies apdirbimo fabriko darbininkai kas mėnesį namo parsineša vos 430 eurų (1490 litų).

Minimali alga Slovakijoje siekia 337 eurus (1168 litus) – mažiau nei 2 eurus per valandą. Antai Jungtinėje Karalystėje darbuotojai per valandą uždirba mažiausiai 7,5 euro (26 litus).

Vietos socialinės darbuotojos Liubomiros Pancikovos teigimu, iš 5 tūkstančių Čierni Balogo gyventojų maždaug 700 žiemą neranda darbo.

„Pagrindinis galvos skausmas – nedarbas. Visiems, ne tiktai romams. Produktyvūs jauni vyrai ir moterys bėga į didesnius miestus“, – teigė L.Pancikova.

Oficialus nedarbo lygis Banska Bistricoje – 18,1 proc., bet kai kuriose vietovėse jis didesnis nei 30 proc. Tai ne tik šio krašto, bet ir visos Slovakijos, kur nedarbo lygis siekia 13,7 proc., problema.

M.Kotleba, žinoma, turi atsakymą. Jis žada pritaikyti savo sugalvotas viešųjų darbų schemas ir steigti visuomenines bendroves bei ūkius.

„Jis nori normaliems žmonėms, aišku, ir romams, duoti po kirvuką ir priversti juos dirbti“, – patenkinta aiškino Ivana Galusova.

Vidurio Europa kaista

Kai kuriose Slovakijos vietose pastaruoju metu įtampa tokia, kad etniniai slovakai su romais arba visiškai nebendrauja, arba su jais atvirai konfliktuoja.

Už švietimą atsakinga Europos komisarė Androulla Vassiliou rugpjūtį buvo priversta paraginti slovakus nugriauti Košicės mieste išdygusią sieną, kuria tarsi getas buvo aptvertas romų gyvenamasis rajonas.

Panaši padėtis ir kaimyninėje Vengrijoje. Čia buvo įkalinti keturi neonaciai, 2008–2009 metais nužudę mažiausiai šešis romus.

Tiesa, nusikaltimai dalies vengrų nė nesukrėtė: čia rinkėjai vis gausiau balsuoja už kraštutinių dešiniųjų judėjimą „Jobbik“, kurio nariai svaido prakeiksmus tiek romams, tiek žydams.

Šiaurės Rumunijos miesto Baja Marės meras Catalinas Cherechesas per vietos rinkimus surinko 86 proc. balsų – taip rinkėjai jam atsidėkojo už idėją betonine siena aptverti romų taborą.

Bulgarijoje į parlamentą prasimušė nacionalistinė partija „Ataka“, kurios nariai savo marškinius puošia svastikomis, o per mitingus rodo nacių saliutus.

Romams pavojinga ir iš pažiūros gana tolerantiškoje Čekijoje. Riaušių policija pernai net kelis kartus turėjo vaikyti minias, rengusias žygius į romų gyvenvietes.

Pačiame Čierni Baloge, kur keliuose taboruose gyvena apie 200 romų, atvirų susirėmimų nepasitaiko. Bet 20-metis romas Jozefas Bartošas nujaučia, jog M.Kotlebos pergalė rinkimuose padėtį pakeis.

„Kol kas neturime problemų. Bet turime būti pasiruošę gintis, jei mus kas nors užpultų“, – sakė jaunuolis.

M.Bartošas su žmona, 18 mėnesių kūdikiu ir tėvais gyvena apgriuvusiame dviejų kambarių namelyje. Darbo jaunas romas neranda – pasiseka tiktai kelias dienas per mėnesį.

Vietoj darbo – vagiliavimas

Iš tiesų Slovakijos pavyzdį galima laikyti sėkmės istorija. Šalis dar 2009 metais įsivedė eurą, o pasaulinė ekonominė krizė valstybės beveik nepalietė.

Bendrasis vidaus produktas vienam gyventojui šiuo metu sudaro 76 proc. ES vidurkio, nors prieš dešimtmetį tesiekė 54 proc.

Tačiau ekonominis augimas, daugiausia nulemiamas klestinčios automobilių pramonės, netolygus. Tatrai skiria turtingesnius šalies vakarus, kurie glaudžiasi su Čekija ir Austrija, ir skurdesnius rytus.

O būtent Rytų Slovakijoje tradiciškai įsikūrę daugelis šalies romų, kurie ir tampa darbo šalyje nerandančių etninių slovakų taikiniais.

„Romai dažniausiai neturi jokios kvalifikacijos ir gali dirbti tik fizinį darbą – jei nori.

Yra kaimų, kur nedarbo lygis siekia 80 proc., o tarp romų – ir 100 proc.“, – teigė Slovakijos mokslų akademijos sociologas Liubomiras Faltanas.

Eksperto teigimu, nenuostabu, jog romai, neradę darbo, griebiasi smulkių nusikaltimų, dažniausiai vagysčių.

Tiesa, premjeras Robertas Fico, regis, įsitikinęs, kad Banska Bistricoje ne M.Kotleba laimėjo, o socialdemokratas V.Manka pralaimėjo.

„Dėl tokių rinkimų rezultatų nejaučiu jokios atsakomybės. Ką padarysi, jeigu kai kuriems slovakams visi, kurie kovoja su socialdemokratais, yra didvyriai“, – kiek įpykęs praėjusiais metais pareiškė R.Fico.

Romų sėkmės šalis – Ispanija

Antonio Moreno gyvena vienoje pavojingiausių Madrido gatvių, kur vidury dienos prekiaujama įvairiausiais narkotikais. Bet jis – namo su keturiais miegamaisiais ir baseinu savininkas.

Šis vyras – romas. Ispanijoje gyvena net 970 tūkstančių romų ir, skirtingai nei daugelyje kitų Europos šalių, čia jie visiškai pritapę prie visuomenės.

„Mūsų niekada nedeportuos. Mes esame visaverčiai Ispanijos visuomenės nariai. Pirmiausia aš esu ispanas, tuomet – romas. Didžiuojuosi savo kilme“, – teigia A.Moreno.

Visos ES šalys, Europos Komisija ir žemyno romų organizacijos sutinka, kad Ispanija yra pavyzdys, kaip sklandžiai ir sėkmingai integruoti romus. Ispanijoje tik 5 proc. romų gyvena taboruose, o pusė šios bendruomenės yra gyvenamųjų namų savininkai.

Beveik visi Ispanijos romai yra apsidraudę sveikatą ir, nors pastaraisiais metais tikslūs skaičiavimai nebuvo atlikti, mažiausiai 75 proc. turi nuolatinį darbą.

Madridas romams integruotis kasmet skiria apie 36 mln. eurų. Ypač daug dėmesio skiriama švietimui.

Beveik visi romų vaikai pradeda mokslus pradinėje mokykloje (nors baigia tik maždaug 30 proc.), 85 proc. šalies romų yra raštingi.

„Tai, kaip Ispanija naudoja ES socialinių fondų paramą, yra geras pavyzdys kitoms Bendrijos narėms“, – teigė ES teisingumo komisarė Viviane Reding.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.