Sirijos valdžios pareigūnai paprastai namuose iš žurnalistų girdi tik parankius klausimus, o opozicijos neprisileidžia nė iš tolo.
Tačiau Šveicarijos Montrė miestelyje prasidėjusioje ir Ženevoje pratęstoje taikos konferencijoje, kurią surengė Jungtinės Tautos, visos šios nerašytos taisyklės buvo pamintos, pagal „New York Times“ informaciją rašo „Lietuvos rytas“.
Toli nuo namuose vykstančio pilietinio karo atsidūrę sirai vieni kitiems pateikė ir iš užsieniečių išgirdo daugybę nemalonių, erzelį keliančių klausimų. Tiesa, kai kuriems pavyko užmegzti bent jau šiokį tokį pokalbį.
Išvedė iš komforto zonos
Sirijos valdžios pareigūnų vizitas Šveicarijoje – mažų mažiausiai keista patirtis.
Namuose, kur įvesta griežta cenzūra, žurnalistų klausimus jie išgirsta griežtai nustatytu laiku ir vietoje.
Tačiau Šveicarijoje opozicijos aktyvistai ir žurnalistai prie pareigūnų gali išdygti bet kur – viešbučio fojė, einant gatve ar prie pusryčių stalo – ir paklausti bet ko.
Valdžios atstovai išgirdo klausimų, kodėl vyriausybė žudo civilius, kada prezidentas Basharas al-Assadas paliks postą ar kas nutiko britui medikui, kuris įtartinomis sąlygomis mirė Sirijos kalėjime.
Pareigūnams netgi pasiūlytos džihadistų kovotojų koordinatės ir paklausta, ar jie mėtys bombas ant jų, o ne ant civilių.
„Jeigu pabandytume tai padaryti Sirijoje, jie mus mirtinai nukankintų“, – apie akistatas su valdžios atstovais kalbėjo Sirijos aktyvistas Adnanas Hadadas iš Chalebo.
O vienas arabas žurnalistas, ilgai dirbęs Sirijoje, mano, kad valdžios atstovai „niekada nematė ir juo labiau nekalbėjo su opozicijos atstovu“.
Sėdėti šalia tokio aktyvisto kaip į devintąją dešimtį įžengęs Haithamas al-Malehas, kuris anksčiau buvo politinis kalinys, valdžios atstovams yra didžiulis įvykis.
Tokie istoriniai susitikimai galėtų padėti pasiekti proveržį ir išspręsti konfliktą, nors tai padaryti ir labai sudėtinga.
Pyktį liejo laužydami daiktus
Neįprasti sirų susitikimai Šveicarijoje vyko ir žemesniu lygmeniu. Buvę draugai, dabar atsidūrę priešininkų stovyklose, sveikinosi arba vengė vienas kito.
Audringų susidūrimų būta per demonstracijas. Į vieną jų, skirtą parodyti paramą B.al-Assadui, atėjęs A.Hadadas ir kitas aktyvistas Rami Jarrahas klausė, ar minia pritartų prezidento pašalinimui derybų būdu.
Dalis protestuotojų atsakinėjo maloniai, tačiau buvo ir tokių, kurie stumdėsi, rėkė, o vienas vyras net pačiupęs sviedė A.Hadado telefoną.
„Štai ką jie daro vidury Europos. Įsivaizduokite, ką jie gali daryti Sirijoje. Jie negerbia kitų nuomonių. Jie atsako smurtu“, – piktinosi A.Hadadas.
Opozicijos žurnalistas Ahmadas Zakariya, Sirijos informacijos ministro Omrano Zoubi paklausęs, kada B.al-Assadas atsistatydins, sulaukė labai panašaus atsako kaip ir A.Hadadas. Kažkas, čiupęs A.Zakariyą iš už nugaros, sutrupino jo darbo pažymėjimą.
Sėkmė vien užmegzti pokalbį
Kai kuriems Sirijos režimo kritikams drąsos nesuteikia net ir buvimas tokioje saugioje šalyje kaip Šveicarija.
Irano žurnalistas norėjo pažiūrėti į prie vienos aktyvistės krūtinės prisegtą kortelę su jos vardu.
Bet moteris, kuri baiminasi dėl Sirijoje likusių namiškių, skubiai užsisagstė megztinį.
Dar vienas opozicijai priklausantis siras pasakojo, kad konferencijoje bandė prieiti prie savo buvusios merginos, dirbančios Sirijos valstybinėje žiniasklaidoje. Žurnalistė buvusį draugą skubiai nutildė, tarsi jų pokalbis būtų įrašinėjamas.
Tačiau ne visi susitikimai buvo keisti ar priešiški.
Sirijos valstybinės televizijos laidų vedėja Alisar Maala, kalbėdama su žurnalistu iš kanalo „Al Jazeera“, remiančio sukilėlius, sutarė bent dėl vieno dalyko – kad žudynės Sirijoje turi būti nutrauktos.
O minėtas A.Hadadas savo ruožtu prisiminė, kaip Sirijos režimą palaikantys žurnalistai domėjosi jo opozicine radijo stotimi „Radio al-Kul“ („Radijas visiems“).