Tiesa, jie pinigą įdeda specialiai, todėl parduotuvėje pirktuose koldūnuose turbūt nerastumėte monetų.
Kaip kinai švenčia Naujuosius metus, ar jie panašūs į tuos, kuriuos švenčiame Lietuvoje? Apie tai papasakojo Vilniaus universiteto Konfucijaus instituto direktorės pavaduotoja Vilma Šniukštaitė.
Kinų naujieji metai skaičiuojami pagal mėnulio kalendorių. Antroji mėnulio jaunatis po žiemos saulėgrįžos yra pirmoji Kinų naujųjų metų diena. Šiais metais tai yra paskutinė sausio diena.
„Naujų metų išvakarės – svarbiausias metas visiems kinams. Žmonės, kurie dirba Kinijos didmiesčiuose, šiuo laikotarpiu grįžta į savo kaimus ir miestelius iš kurių yra kilę. Likus savaitei iki Naujųjų metų labai sunku keliauti – žmonės laukia ilgose eilėse kol galės nusipirkti traukinio bilietus. Todėl niekam nepatartina planuoti keliones į Kiniją artėjant jų Naujiesiems metams“, - pasakojo V.Šniukštaitė.
Kaip kinai ruošiasi Naujiesiems metams? Pagal tradicijas, paskutinę metų dieną namų šeimininkės ruošia saldžius patiekalus virtuvės dievybei, kuri gyvena už krosnies.
Tikima, kad ji surašinėja gerus ir blogus darbus, kuriuos daro tos šeimos nariai. Visas eibes ji papasakoja iškeliavusi į dangų. Tam, kad ji saldžiau kalbėtų ir yra ruošiami skanieji patiekalai.
Savaitę prieš Naujuosius metus kinai savo namus puošia karpiniais, raudona spalva ir laimės hieroglifais. Buvo tikima, jog Naujųjų metų išvakarėse iš kalnų atkeliauja mitinė būtybė, kuri grobia vaikus. Siekiant ją atbaidyti, vakare yra sprogdinamos garsinės petardos. Tikima, kad didžiulis triukšmas ir raudona spalva atbaido piktąsias dvasias.
Sėkminga valgyti koldūnus
Beje, kiniška frazė „laimė apsivertė“ ir „laimė atėjo“ skamba labai panašiai. Todėl ant durų kinai kabina apverstą laimės hieroglifą. Dėl šios priežasties apverstas laimės hieroglifas reiškia, kad į tą šeimą atėjo laimė.
Žodžių žaismas kinų kalboje yra labai dažnas. Pavyzdžiui, ant naujamečio kinų stalo visuomet būna žuvies patiekalų. Nes kiniškai „žuvis“ labai panašiai skamba į „perteklių“. Todėl žuvies patiekalai reiškia, kad naujaisiais metais nieko netrūks ir šeimoje bus jaučiamas perteklius.
Kitas svarbus patiekalas yra puikiai pažįstamas ir lietuviams. Tai virtinukai arba koldūnai. Sakoma, kad virtiniai simbolizuoja turtą, nes jie savo forma primena senuosius kinų pinigus.
Kinai turi ir tradicinį burtą susijusį su šiuo patiekalu. Anksčiau į vieną koldūną būdavo įdedamas pinigėlis, o šiai laikais – riešutas arba paprasčiausias cukrus.
Tam, kuriam pakliūdavo „laimingasis“ koldūnas, galėdavo tik nudžiugti – sakoma, kad kiti metai perkandus ypatingą koldūną turėdavo būti ypač sėkmingi.
„Kinijoje labai daug simbolikos. Pavyzdžiui, pirmąją metų dieną negalima nieko šluoti ar tvarkyti namų. Manoma, kad taip iš namų galima iššluoti atėjusią laimę. Pirmąją dieną kinai eina lankyti artimųjų ir draugų, o vaikai šią dieną gauna raudonus vokelius su sėkmės pinigėliais“, - pasakojo V.Šniukštaitė.
Trečiąją naujųjų metų dieną moteris, kuri yra neseniai ištekėjusi, važiuoja aplankyti savo tėvų.
Kinai Naujuosius metus švenčia 15 dienų. Pirmąsias tris dienas jie būtinai praleidžia su savo šeima ir artimais draugais. Septintoji diena laikoma visų žmonių gimimo diena, kai kiekvienas žmogus apmąsto, ką jis per metus pasiekė.
Vėliau, 15-ąją Naujųjų metų dieną, kai stoja pilnatis, visi įžiebia popierinius žibintus. Ši diena vadinama Žibintų diena.
Tuomet vaikai pasigamina popierinius žibintus, o vakare juos įžiebę, išeina į gatves. Taip pat šaudoma labai daug fejerverkų.
„Esu buvusi ir per Naujų Metų, ir per Žibintų dieną Kinijoje. Šios šventės minimos tikrai įspūdingai, nes iššaudoma nepaprastai daug fejerverkų“, - prisiminė V.Šniukštaitė.
Lietuvoje nėra susibūrusios nuolatinės ir pastovios kinų bendruomenės. Oficialiai, šiuo metu Lietuvoje gyvena 373 Kinijos piliečiai.
