Rusijai ištikimo Ukrainos premjero Mykolos Azarovo atsistatydinimas šią savaitę, regis, Kremliui ne itin patiko, rašo „Lietuvos rytas“.
Kijevui gyvybiškai svarbią 15 mlrd. JAV dolerių paskolą ir pigesnes dujas pažadėjusi Maskva sudvejojo, ar verta skubėti į pagalbą valdžiai, nusprendusiai siekti kompromiso su opozicija.
Nors laikinasis Ukrainos premjeras Serhijus Arbuzovas vylėsi „labai greitai“ sulaukti naujos porcijos žadėtų dolerių, Kremlius jo įkarštį atvėsino.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas paragino savo vyriausybę laikytis finansinių įsipareigojimų Ukrainai, tačiau pridūrė: „Palaukime informacijos apie Ukrainos vyriausybę. Prašau jūsų neprarasti ryšio su mūsų kolegomis ukrainiečiais.“
Spaudžia didelės skolos
Tad sergančio Ukrainos prezidento V.Janukovyčiaus padėtis iš tiesų nepavydėtina.
Kijevui verkiant reikia rusų žadėtų pinigų, kurie Vakaruose vertinami kaip kyšis už V.Janukovyčiaus sprendimą atsisakyti glaudesnio bendradarbiavimo su Europos Sąjunga (ES).
Banko „UniCredit“ vertinimu, Ukrainai per pirmuosius tris šių metų mėnesius reikia grąžinti 3,8 mlrd. JAV dolerių skolų, įskaitant 2,29 mlrd. JAV dolerių už dujas. Priešingu atveju valstybei grės nemokumas.
Antrąjį ketvirtį Ukrainos įsipareigojimai siekia dar 5,5 mlrd. JAV dolerių. O iki metų pabaigos ji iš viso turi surinkti 17,44 mlrd. JAV dolerių, kad padengtų užsienio skolas.
Rusija jau pervedė Ukrainai penktadalį žadėtos sumos – 3 mlrd. JAV dolerių. V.Janukovyčiaus ir jo bendražygių taip laukiama antroji injekcija turi siekti 2 mlrd. JAV dolerių.
Vos pasigirdus V.Putino dvejonėms dėl tolesnio minėtos paskolos teikimo, tarptautinė reitingų agentūra „Standard & Poor’s“ sumažino Ukrainos skolinimosi užsienio valiuta reitingus. Tai reiškia, kad skolindamasi užsienyje šalis turėtų mokėti didesnes palūkanas.
Sugriežtino patikrą pasienyje
Maskva irgi turi pagrindą nerimauti. Po savaitgalio pasitarimo su įtakingais oligarchais Ukrainos valdantieji įvykdė jau ne vieną sukilusių proeuropietiškai nusiteikusių ukrainiečių reikalavimą: atleido vyriausybę, atšaukė skandalinguosius sausio 16-o-sios įstatymus.
Tad kai užvakar Kijeve buvo sprendžiamas dar vienas opozicijai aktualus klausimas dėl protestų dalyvių amnestijos, Rusija pasitelkė ir lietuviams pažįstamą rykštę – sugriežtino vežėjų patikrą prie Rusijos sienos.
Tuomet išbalęs kaip drobė V.Janukovyčius trečiadienį skubėjo į Aukščiausiąją Radą spausti savo Regionų partijos deputatų, kad jie priimtų tokį įstatymo dėl suimtųjų amnestijos projektą, kuris nebūtų palankus protestuotojams.
Prezidento žygis pasiteisino. Opozicijos ir valdančiųjų derybos vėl įstrigo, kai buvo priimtas įstatymas, kuriame nurodyta iš anksto protestuotojų atmesta sąlyga – kad maištininkai pirmiau išardytų barikadas ir paliktų užimtus valstybinius pastatus.
JAV neatmeta karo galimybės
„Turime tiesiai įvardyti tai, kas vyksta. Vyksta revoliucija, nes yra mėginimų nuversti valdžią“, – situaciją šalyje apibūdino pirmasis nepriklausomos Ukrainos prezidentas Leonidas Kravčukas.
Regis, tai pradedama suprasti ir Vakaruose. Vokietijos kanclerė Angela Merkel trečiadienį skambino ir V.Putinui, ir V.Janukovyčiui. Pastarąjį ji paragino plėtoti dialogą tarp opozicijos ir vyriausybės, kad būtų išvengta kraujo liejimo.
Prie kritiškų balsų prisidėjo ir NATO generalinis sekretorius Andersas Foghas Rasmussenas. Jis tiesiogiai apkaltino Rusiją dėl spaudimo Ukrainai, kad ji nepasirašytų su ES Asociacijos ir laisvosios prekybos sutarčių.
O JAV prezidentas Barackas Obama jau rengia finansines sankcijas, kurios būtų taikomos Ukrainos vadovybei ir protestų lyderiams, jei šalį apimtų smurtas.