Tiesą sakant, buvusios JAV pirmosios ponios pergale bent jau Demokratų partijos pirminiuose rinkimuose beveik neabejota ir 2007 m., kai prasidėjo 2008-ųjų prezidento rinkimų kampanija.
Garsus ir įtakingas vyras, patirtis Niujorko valstijos senatoriaus poste, pažinčių tinklas tarptautinėje bendruomenėje – tokia formulė leido H.Clinton laikytis Demokratų partijos pirminių rinkimų favoritų viršūnėje, rašo „Lietuvos ryto“ priedas „Rytai-Vakarai“.
Visas kortas sumaišė suspindusi B.Obamos žvaigždė. Jauno politiko komanda sumaniai pasinaudojo socialiniais tinklais ir, svarbiausia, prakalbo apie pokyčius – pirmųjų ekonominės krizės smūgių pritrėkštai Amerikai to ir tereikėjo.
H.Clinton pralaimėjimas buvo skaudus, bet ne toks skausmingas, kad ji atsisakytų B.Obamos pasiūlymo dirbti kartu su prezidentu. Politikė sutiko vadovauti JAV valstybės departamentui.
Bet kai B.Obama buvo perrinktas, tęsti darbą valstybės sekretoriaus poste H.Clinton atsisakė – ir taip iškart pakurstė kalbas, kad ji jau rengiasi 2016-ųjų prezidento rinkimams.
Juk B.Obama trečiosios kadencijos laimėti nebegali pagal Konstituciją, demokratai kitų ryškesnių asmenybių neturi, o Respublikonų partija paskendusi tarpusavio rietenose ir nuosekliai ritasi į vis konservatyvesnę dešinę.
Esą kas gali būti lengviau? Patenkinti ir demokratų rinkėjai: juk H.Clinton neabejotinai laikytųsi B.Obamos politinės linijos, be to, greičiausiai skirtų dar daugiau dėmesio stringančiai sveikatos apsaugos sistemos reformai.
Tačiau iki prezidento rinkimų – dar daug mėnesių. Ir, pasirodo, H.Clinton dar tikrai nėra apsisprendusi.
Nors prabilti jai, skirtingai nei kitiems kandidatams, dar nereikia. Kodėl?
Užsiėmusi memuarų rašymu
„H.Clinton dar neapsisprendė, ar dalyvauti kituose prezidento rinkimuose“, – neseniai skaitytojus patikino savaitraščio „Time“ žurnalistas Davidas Von Drehle, nors 2013-ųjų pabaigoje pranešimų apie jos pasiryžimą kandidatuoti ir nestigo.
„Negana to, vienas jos aplinkos žmonių man patvirtino, kad Hillary sprendimą priims dar negreitai“, – tęsė D.Von Drehle.
Bet kodėl tuomet vis daugiau profesionalų, kurie iki šiol supo prezidentą B.Obamą, atvirai pereina dirbti į organizacijas, siejamas būtent su H.Clinton?
„Time“ šaltiniai kantriai kartoja, esą H.Clinton pastaruoju metu pernelyg užsiėmusi memuarais apie savo darbą Valstybės departamente.
Be to, reikia sukaupti lėšų labdaringam Clintonų fondui, rašo „Lietuvos ryto“ priedas „Rytai-Vakarai“.
„Ji ir toliau tęs savo gyvenimą taip, kaip pasirinko jį tęsti. Ji tikrai negudrauja. Jei Hillary sako, kad neapsisprendė, taip ir yra“, – teigė vienas Demokratų partijos strategas.
Bet ką tada reiškia karjerą jau baigusio generolo Wesley Clarko, užkietėjusio H.Clinton gerbėjo, elektroniniai laiškai dar 2007 metais registruotiems buvusios JAV pirmosios ponios rinkėjams, kuriuose jis ragina susitelkti ir balsuoti už Hillary?
„Taip, žmonės nori, kad ji apsispręstų, bet jie gyvena pagal savo dienotvarkę. Atvirai sakant, svarbi tik vieno žmogaus – Hillary dienotvarkė.
H.Clinton galėtų rytoj atsistoti ant Baltųjų rūmų pievelės ir oficialiai paskelbti, kad nedalyvaus rinkimuose, tačiau ja vis tiek niekas netikėtų“, – vėl aiškino „Time“ šaltinis.
Pavardę žino visa Amerika
Dalies apžvalgininkų teigimu, narpliojant šį galvosūkį svarbu atsižvelgti į vartojamus žodžius. Šiaip „apsispręsti“ skiriasi nuo „dalyvauti“.
Tačiau politiniam H.Clinton fenomenui apskritai reikia naujo leksikono.
Juk ji tokia garsi visame pasaulyje. Ji turi tiek daug politinių ryšių. Ir, svarbiausia, po dviejų rinkimų kampanijų greta savo vyro Billo Clintono ir epo vertos kovos su B.Obama ji kone prisirpusi Baltųjų rūmų šeimininko postui.
Todėl jei ji ir „nenusprendė“ dėl „dalyvavimo rinkimuose“, tai tereiškia, kad apsisprendimas pačios H.Clinton padėties ir startinių pozicijų beveik niekuo nepakeistų.
Ar ji rinktų pinigus iš turtingų donorų Clintonų fondui, ar ragintų finansiškai paremti jos politines ambicijas, ar viešai dėkotų už apdovanojimus dėl nuopelnų, ar rinktų paramos būsimuose rinkimuose taškus kur nors Ajovoje, – jokio skirtumo.
Didžiojoje JAV politikos scenoje H.Clinton jau praleido beveik ketvirtį amžiaus – natūralu, kad netgi tiesiog draugiški jos gestai beveik visada palaikomi politiniais skaičiavimais.
Hillary iškilusi aukščiau gubernatorių, senatorių, viceprezidentų. Pastariesiems apsisprendimo dėl galimo dalyvavimo prezidento rinkimuose klausimas yra gerokai sunkesnis – juk tiek daug svarbių veiksnių.
Savo ruožtu H.Clinton mozaika jau sudėliota. Jos pavardę žino visi, ją remia aktyvių gerbėjų tinklas visoje Amerikoje, jai pinigų negaili stambūs donorai, o patarimų – patyrę Demokratų partijos veteranai.
Tad jei jos rinkimų kampanija oficialiai dar ir neprasidėjo, aplink H.Clinton jau sukasi daugybė pasirengimo būsimajam balsavimui ženklų.
Antai daugiau nei 4 mln. dolerių iš amerikiečių savo favoritei, regis, niekieno neprašyta surinko stichiškai suburta iniciatyva „Pasiruošę Hillary“ („Ready for Hillary“). Kovoms žiniasklaidoje pasirengęs specialus Politinių veiksmų komitetas.
Galiausiai įkurtas ir moterų rinkėjų tinklas „Emily sąrašas“ („Emily’s List“), kurio aktyvistės pasiryžusios suburti amerikietes ir pagaliau išrinkti moterį JAV prezidente.
H.Clinton apsispręsti neskubės
Tačiau oficialiai H.Clinton vis dar tyli. Kodėl? Ekspertų teigimu, viešas apsisprendimas ją tiesiog pristabdytų.
Juk kandidatu į prezidentus – bent demokratų ar respublikonų pretendentu į kandidatus – gali pasiskelbti kas tiktai nori.
Paklauskite nagus nusvilusių Patricko Buchanano, Denniso Kucinicho ir Hermano Caino.
Bet H.Clinton nusiteikusi laukti kuo ilgiau ir nieko neprarastų.
Net neapsisprendusi ji vis tiek dominuoja diskusijose apie 2016 metų rinkimus.
Ankstyvas apsisprendimas daugeliui kandidatų reikalingas dėl būtinybės pritraukti rėmėjų lėšų, žiniasklaidai prisijaukinti (arba atvirkščiai), štabui suformuoti, kitų politikų palaiminimui užsitikrinti. Juk reikia laiko.
Bet H.Clinton visa tai jau turi – nėra durų, kurių ji neatidarytų. Nėra žurnalisto, kuris atsisakytų paimti iš jos interviu.
Kai praėjusiais metais H.Clinton žurnalistei Barbarai Walters pareiškė, kad dėl dalyvavimo rinkimuose apsispręs 2014-aisiais, jos aplinkos atstovai tik numojo ranka.
Esą kalbėdama 2013-aisiais, 2016 metų rinkimų favoritė tiesiog parodė, kad apsispręsti neskubės ir kad geriau jos nė neraginti.
„Paklauskite 25 politiką išmanančių žmonių, ar norintieji dalyvauti 2016-ųjų rinkimuose turi ką nors padaryti 2014 metais, ir jie jums sutartinai atsakys: „Ne.“
Dar niekas Amerikos istorijoje nepradėjo rinkimų kampanijos taip anksti“, – „Time“ aiškino vienas H.Clinton aplinkos atstovų.
„Nėra jokios kandidatės, nėra jokios kampanijos“, – dar griežčiau nukirto H.Clinton atstovas spaudai Nickas Merrillas.
Galimi varžovai dvejoja
Nenuostabu, kad, regis, kone akivaizdžiu tolesnės H.Clinton karjeros vingiu besidomintys žurnalistai jaučiasi tarsi žvelgdami į juodąją skylę – astrofizikos fenomeną, kuris ir nematomas, ir ypač galingas.
Mokslininkai juodąsias skyles atranda matuodami jų poveikį gretimoms žvaigždėms – mat paveikiamos pastarųjų orbitos.
Taip ir dėl H.Clinton 2016-ųjų kampanijos. Jos tiesiogiai nepastebėsi – nėra nei oficialaus jos starto, nei dokumentų Federalinėje rinkimų komisijoje.
Bet vien tokios rinkimų kampanijos galimybė tarsi juodoji skylė veikia žvaigždžių ir dujų debesis Vašingtone – nemažai iškiliausių Demokratų partijos atstovų jau dega noru paremti H.Clinton artėjančioje kovoje.
Kairiųjų vedle laikoma Masačusetso senatorė Elizabeth Warren jau kelis kartus pareiškė, kad demokratų pirminiuose rinkimuose nemes iššūkio H.Clinton.
Niujorko valstijos senatorė Kirsten Gillibrand ir jos kolegė Amy Klobuchar, kurios ir pačios būtų linkusios dalyvauti rinkimuose, taip pat jau paskelbė, kad paremtų buvusią prezidentienę.
„Man atrodo, kad jei kita moteris drįstų stoti į kovą su Hillary, ji užsitrauktų visų Amerikos moterų rūstybę“, – tvirtino vienas demokratų strategas, sutinkantis, kad H.Clinton dar vieno šanso nusipelnė dar 2008-aisiais, kai užleido pjedestalą B.Obamai.
Clintonų jėgai, regis, nusileidžia ir vyrai. JAV viceprezidentas Joe Bidenas šią savaitę pareiškė nematantis priežasčių nedalyvauti prezidento rinkimuose.
Tačiau jam 2016 metų pabaigoje, kai vyks rinkimai, jau bus suėję 74-eri. Be to, Vašingtone kalbama, kad J.Bidenas pats jaučia, jog jo galimybės nurungti H.Clinton yra arti minimalių.
Dar yra ambicingi gubernatoriai – Martinas O’Malley Merilande, Andrew Cuomo Niujorke ir Devalis Patrickas Masačusetse. Bet jie dar jauni, tad greičiausiai palauks iki 2020 arba 2024 metų.
Savo ruožtu Montanos gubernatoriaus Briano Schweitzerio vieši pasidrąsinimai, kad būtent jis gali tapti tamsiuoju arkliuku, daugeliui politikos analitikų tik kelia šypseną.
Veikia kaip chameleonė
Kad konkurencijos H.Clinton 2016-aisiais gali ir nebūti, liudija nepaprastą jos sugebėjimą aplink save sutelkti Demokratų partijos elektoratą – o pastarasis neproporcingai moteriškas.
Galimus varžovus ji gąsdina net partijos kairiųjų sparnui garsiai būgštaujant dėl jos centristinės politikos.
Be to, Hillary matoma kaip vanagė užsienio politikoje ir didžiųjų korporacijų globėja – tokius epitetus demokratai dažniau laido respublikonų adresu.
Bene vienintelis demokratas, iki šiol įvardijamas kaip galimas H.Clinton varžovas partijos pirminiuose rinkimuose, yra Progresyvių pokyčių kampanijos komiteto įkūrėjas Adamas Greenas. Bet dvejoja ir jis.
„H.Clinton likimas priklauso nuo jos pačios. Jei ji ims kalbėti apie reformas Volstrite ir padidins socialinio draudimo išmokas, Demokratų partijos kairėje jai neliks konkurentų“, – gruodį svarstė A.Greenas.
O Hillary, nors oficialiai rinkimams ir nesirengia, iš tiesų nestovi vietoje.
Kaip juokaujama JAV žiniasklaidoje, „ne kandidatės ne kampanija“ lyg tyčia vykdoma demokratams svarbiausiuose ir jautriausiuose taškuose.
Vieną dieną ji kreipiasi į „Goldman Sachs“ bankininkus, kitą – Yale’io universitete piktinasi, kad vyrai Amerikoje uždirba daugiau nei moterys.
Per kairiųjų pažiūrų neslepiančio naujojo Niujorko mero Billo de Blasio inauguraciją H. ir B.Clintonai įsitaisė pirmojoje eilėje. Bet lygiai taip pat karštai sveikino Virdžinijos gubernatoriumi išrinktą turtuolį Terry McAuliffe’ą.
Ar Hillary nesimėto? Ar ji pati sau neprieštarauja? „Time“ teigimu, ne, nes ji gali sau leisti truputį keisti spalvas.
Žinoma, demokratų gretose tikrai atsiras asmenybių, kurios pasiryš susigrumti su H.Clinton, bet greičiausiai tik tam, kad jų pavardės sumirgėtų viešojoje erdvėje.
„Kova ar bent jos imitacija bus, nes kova turi būti.
Ji reikalinga ir partijai, ir kandidatams“, – tvirtino demokratus per rinkimų kampanijas konsultuojantis bendrovės „Blue Engine Message and Media“ vadovas Erikas Smithas.
„Bet tik todėl, kad reikia. Mat kandidatai, kurie keltų didžiausią nerimą H.Clinton stovyklai, jau viešai parėmė ją ir tai padarė patogiai anksti“, – pridūrė specialistas.
Ruošiasi ir respublikonai
Be jokios abejonės, prezidento rinkimuose su H.Clinton, jeigu ji būtų išrinkta, kovosiantys respublikonai turi savo planų.
Jau dabar prasideda tokie projektai kaip „Sustabdykime Hillary 2016“ („Stop Hillary 2016“).
Bet kol kas, iki rinkimų dar likus beveik trejiems metams, nemažai apžvalgininkų prognozuoja kaip niekada lengvą H.Clinton pergalę prieš respublikoną, nesvarbu, kas su ja susigrumtų.
Skaičiuojama taip. 2012-aisiais B.Obamą parėmė 4 proc. mažiau JAV moterų nei 2008 m. Tačiau išaugusi afroamerikiečių ir ispanakalbių parama padėjo jam gana lengvai įveikti Mittą Romney.
Demografinės tendencijos tokios, kad mažumos ir toliau aktyviai rems demokratų kandidatus, tad H.Clinton, kuri pritrauks daugiau moterų balsų nei B.Obama, prezidento rinkimai turėtų tapti kone pasivaikščiojimu.
Daugelis demokratų tikisi, kad būtent taip ir nutiks. Bet partijos veteranai perspėja: respublikonai taip lengvai nepasiduos.
„Kad ir ką iškeltume kandidatu, respublikonai kartos tą patį: metas permainoms, – vienas demokratų strategas teigė „Time“. – Hillary bus vaizduojama kaip trečiasis B.Obama. Be to, jie ant jos pečių užkraus visas dabartines problemas dėl sveikatos apsaugos.“
Pesimizmas tai ar realizmas, bet Respublikonų partija iš tiesų rengiasi iššūkiui, daugiausia dėmesio skirdama valstijoms, kuriose rinkėjai vis svyruoja: per vienus rinkimus balsuoja už demokratus, bet per kitus – už respublikonus. Turbūt todėl mūšiams tokiose valstijose kaip Ohajas, Pensilvanija ar Mičiganas respublikonai, regis, rengia darbininkų klasei patrauklius politikus – pavyzdžiui, Ohajo gubernatorių Johną Kasichą ar Viskonsino gubernatorių Scottą Walkerį.
O realiausią iššūkį H.Clinton galėtų mesti Naujojo Džersio gubernatorius Chrisas Christie, kuris įtiktų ir daliai demokratų. Galbūt H.Clinton neskuba ir dėl to – 2014-uosius ji panaudos būtent respublikonų žvalgybai.
Į politiką nėrė jau jaunystėje
Hillary Rodham Clinton, kuri gimė 1947 metais Čikagoje, greitai kilo karjeros laiptais – ypač po to, kai 1975 metais ištekėjo už būsimojo Arkanzaso gubernatoriaus, vėliau – JAV prezidento Billo Clintono.
Yale’io teisės mokyklą baigusi H.Clinton praėjusio amžiaus 8-ajame dešimtmetyje dukart atsidūrė šimto įtakingiausių Amerikos teisininkų sąraše, kurį sudaro „The National Law Journal“.
Į politiką ji žengė Arkanzase. Pirmoji šios valstijos ponia vadovavo darbo grupei, kuri buvo atsakinga už Arkanzaso švietimo sistemos reformą. Ji buvo sėkminga.
Aktyvumo H.Clinton nestigo ir Vašingtone, po to, kai B.Clintonas 1992 metais buvo išrinktas JAV prezidentu.
1998-aisiais Hillary ir jos vyro santuokai skaudžiai smogė prezidento neištikimybė. Paaiškėjo, kad B.Clintonas Baltųjų rūmų Ovaliniame kabinete užsiimdavo oraliniu seksu su stažuotoja Monica Lewinsky.
H.Clinton skandalą, kurio metu prezidentui buvo surengtas apkaltos procesas, atlaikė oriai. Nežlugo ir santuoka.
Kai B.Clintonas baigė antrąją prezidento kadenciją, įsibėgėjo Hillary politinė karjera – 2001–2009 metais ji Senate atstovavo Niujorko valstijai. 2008-aisiais ji bandė tapti Demokratų partijos nominante rungtis prezidento rinkimuose, tačiau per pirminius rinkimus gana netikėtai nusileido dabartiniam JAV prezidentui Barackui Obamai.
