Baltarusijos diplomatas tiki, kad jo šalyje korupcijos - nedaug

Vizito Lietuvoje šią savaitę viešėjęs Baltarusijos diplomatijos vadovas teigia nesibaiminąs panašaus protestų ir neramumų scenarijaus Baltarusijoje, nes joje nėra tokios korupcijos, kokia apėmusi Ukrainą, „Baltarusijos prezidentas neturi sąskaitų užsienyje, jo sūnūs neužsiima verslu“.

V.Makejus teigė, jog Baltarusija pasirengusi svarstyti politinio prieglobsčio prašymus iš Ukrainos buvusių pareigūnų, jei įžvelgtų nepagrįsto persekiojimo požymių.

Ministras taip pat pabrėžė, kad Baltarusija remia Ukrainos teritorinį vientisumą.

- Kaip vertinate padėtį Ukrainoje ir ar pripažįsta Baltarusija naują Ukrainos Vyriausybę? Su kuria puse šiuo metu palaikote diplomatinius ryšius?

- Ukraina labai svarbi mūsų partnerė ir politine, ir prekybos, ir ekonomikos, ir humanitarine prasme. Mūsų prekybos apyvarta su Ukraina labai didžiulė, siekia apie 7 mlrd. dolerių, sieja glaudūs žmogiški ryšiai. Kuomet kalbame baltarusų kalba, o ukrainiečiai kalba ukrainietiškai - mes vieni kitus puikiai suprantame be vertėjų.

Mes suinteresuoti, kad Ukraina taptų stabilia, teritoriškai vientisa, nepriklausoma valstybe, kad ten nebūtų to, kas ten vyksta šiandien - aš vadinu tai tragedija.

Kas dėl pripažinimo ar nepripažinimo šiuo metu veikiančios Ukrainoje valdžios - mes labai ramiai, bet ir labai atsargiai žvelgiam į tai, kas ten vyksta. Deja, informacija, kuri pasiekia mus iš Ukrainos, kalba apie tai, kad Maidano pergale absoliučiai dar niekas nesibaigė, tai galbūt dar tik pradžia.

Reikia išsamiai išanalizuoti nacionaliniu, tarptautinės teisės požiūriu dabartinės Vyriausybės sudėties legitymumą. Mes neatsisakome kontaktų su jais, nemažai asmenų, kurie yra šioje Vyriausybėje mes žinome ir mes turėjome ryšių ir anksčiau, ir ketiname palaikyti normalius ryšius ir ateityje.

O kas dėl normalių santykių užmezgimo - pažiūrėkime kaip klostysis situacija tam, kad būtų galima priimti galutinius sprendimus.

- Minėjote teritorinio vientisumo svarbą. Tarptautinė bendruomenė susirūpinusi dėl separatistinių nuotaikų Krymo regione, Rusijos veiksmų. Rusija raginama nesikišti. Kaip vertinate įvykius Kryme?

- Tam, kad vertintume Rusijos, JAV, kitų valstybių veiksmus, reikia turėti visą išsamią informaciją. Manau, kad šiandien niekas iki galo nežino, kas vyksta Ukrainoje ir Kryme. Net Lietuvos užsienio reikalų ministras, kuris neseniai grįžo iš Kijevo, su kuriuo atvirai kalbėjomės, net jis iki galo neįsivaizduoja, kas vyksta Ukrainoje. Nors jis ten kalbėjosi su daugeliu oficialių ir neoficialių asmenų.

Todėl nekaltinčiau dabar kažkurios pusės, kad kažkas kursto aistras viename ar kitame regione. Bet reikia suprasti, kad Kryme gyvena labai daug žmonių, kurie ne visai sutinka su tuo, kas vyksta Kijeve. Taip, kaip ir rytinė Ukrainos dalis laikosi kito požiūrio, nei vakarinė Ukrainos dalis. Toks ukrainiečių tautos mentalitetas. Ir tai ne mano išvada, apie tai kalba patys ukrainiečiai, apie tai kalba ir Lietuvos užsienio reikalų ministras, kuomet mes su juo aptarėme šiuos klausimus.

Ukrainos problema šiuo metu yra sujungti tas skirtingas dalis.

O tai kas vyksta Kryme - reikia išnagrinėti išsamiau, aš nepasirengęs kol kas teikti kažkokių radikalių vertinimų dėl vienų ar kitų jėgų dalyvavimo, įsikišimo į tuos vidaus procesus.

Bet nesinorėtų, kad Ukrainoje vyktų „jugoslavizacija“, kaip tai vyko savo laiku Balkanuose.

- Ar nesibaimina Baltarusijos valdžia, kad Maidano nuotaikos, protestai, judėjimai gali persimesti ir į Baltarusiją?

- Žinoma, mes atidžiai stebime tai, kas vyksta Kijeve ir visoje Ukrainoje. Mes turime ilgą kelių šimtų kilometrų pietinę sieną su Ukraina. Ir mus neramina tai, kad ypatingai vakarinėje Ukrainos dalyje buvo užimti didžiuliai vidaus reikalų sistemos ir karinių pajėgų sandėlių ginklų arsenalai ir šie ginklai gali atsidurti nežinia kur.

Ukraina, tai ne Sirija ir ne Libija, kurios pakankamai toli nuo Europos. Ukraina yra Europoje, turi bendrą sieną su Lenkija, su Baltarusija. Ir nežinia, kur gali atsidurti šie ginklai. Mes jokiu būdu neleisime, kad Baltarusijoje vyktų panašaus pobūdžio procesai ar išaugtų nusikalstamumas, nulemtas to nelegalaus nusikalstamumo srautų iš mūsų pietinių sienų sričių.

Aš visiškai skeptiškai vertinu prielaidas, kad tie protestų judėjimai, neramumai galėtų persimesti į Baltarusiją. Todėl, kad situacija Baltarusijoje ir situacija Ukrainoje radikaliai skiriasi.

Nenorėčiau nieko kaltinti, bet galite pakalbėti su Ukrainos verslo ar pilietinės visuomenės atstovais, jie jums papasakos, kokia situacija buvo Ukrainoje.

Man atrodo, kad tas korupcijos elementas, kuris kaip rūdys ėda Ukrainos valstybę ir visuomenę, tapo vienu pagrindinių veiksnių, lėmusių politinę krizę Ukrainoje, be kitų klaidų, kurias padarė Ukrainos valdžia.

Pas mus to nėra. Mūsų prezidentas neturi sąskaitų užsienyje, prezidento sūnūs neužsiima verslu, pas mus yra korupcijos, bet Ukrainos fone ji praktiškai nepastebima. Ir su ja ryžtingai kovojama. Jei stebėtumėt mūsų žiniasklaidos pranešimus - štai prieš kelias dienas sulaikytas koncerno „Bellegprom“ vadovas dėl kažkokių kyšių, iki tol taip pat eilė kitų vadovų buvo sulaikyti. Teisėsauga šiuo atveju veikia labai principingai, aiškiai pagal valstybės vadovo nuorodą.

Aš, žinodamas mūsų prezidentą, žinau, kad jis visiškai neperneša tokių dalykų, kuomet valdininkija bando suaugti su verslu ir užsidirbti iš to kažkokių dividendų. Todėl šiuo požiūriu mes visiškai ramūs.

- Ar Baltarusija yra sulaukusi Viktoro Janukovyčiaus aplinkos žmonių, kitų Ukrainos atstovų pagalbos prašymų, dėl politinio prieglobsčio ar panašių?

- Mes stebėjome informaciją, kuri pasirodydavo internete, kad neva kai kurie V.Janukovičiaus šalininkai bando rasti ar jau radę prieglobstį Baltarusijos teritorijoje.

Mūsų pozicija tokia - jei mes matytume, kad tie žmonės persekiojami nepagrįstai dėl savo politinių įsitikinimų, kaip kad pavyzdžiui vakar skaičiau internete, kad Lvovo komunistų partijos vadovui kišo adatas į panages tik dėl to, kad jį su kažkuo supainiojo ar dėl jo politinių įsitikinimų, atsiprašau, bet tai jau primena mums fašizmo laikus, mes to nepernešame. Todėl jei matytume, kad žmonės nepagrįstai persekiojami ir jei jie paprašytų politinio prieglobsčio, mes tokį prieglobstį suteiktume.

Kol kas tokios informacijos apie prašymus neturime, bet mūsų pozicija vienareikšmė.

- Viešėdamas Vilniuje su Lietuvos ministru aptarėte ir kai kuriuos dvišalius ekonominius klausimus. Ar Baltarusija numato plėsti krovinių tranzito srautus per Lietuvą, ar ketinate dalį tų srautų nukreipti galbūt į Rusijos uostus?

- Šiuo metu svarstome įvairius variantus dėl to, kuriais skirtingų šalių uostais pasinaudoti - tai ir Rusija, Latvija, ir Lietuva. Esame gavę įdomų Rusijos pasiūlymą, taip pat - Latvijos, turime ir Lietuvos konkretų pasiūlymą. Mes jau dabar labai glaudžiai bendradarbiaujame su Klaipėdos uostu gabenant ir perkraunant kalio trąšas, kitas prekes. Vyriausybėje sudaryta darbo grupė, kuri prezidento pavedimu tai nagrinėja. Artimiausiu metu išnagrinėsime ir įvertinsime visus pasiūlymus kompleksiškai ir priimsime optimalų sprendimą, kuris atitiks mūsų valstybės interesus.

Mes neketiname „užsiciklinti“ vienoje vietoje, viename taške. Mes norėtume jaustis saugūs ir užtikrinti ilgoje strateginėje perspektyvoje ir nenorėtume apsiriboti kuria nors viena šalimi.

- Kada galima tikėtis galutinių Baltarusijos sprendimų, veiksmų dėl supaprastinto judėjimo pasienyje su Lietuva? Kada galime sulaukti paskutinio Baltarusijos žingsnio, reikalingo šios tvarkos įsigaliojimui?

- Klausimas keliamas taip, lyg Baltarusija neva sąmoningai stabdo to susitarimo dėl supaprastinto judėjimo pasienyje tarp Lietuvos ir Baltarusijos įsigaliojimą. Taip nėra.

Mes turime tokius susitarimus su Latvija, Lietuva ir Lenkija. Susitarimas su Latvija jau galioja, bet jis liečia vos kelias dešimtis tūkstančių žmonių, kurie gyvena abiejų valstybių pasienio zonoje. Su Lietuva tai apima beveik pusantro milijono žmonių. Ir šie skaičiai visiškai nesulyginami. Pradėjus galioti atitinkamam Baltarusijos ir Latvijos susitarimui, susidūrėme su konkrečiais techniniais, organizaciniais sunkumais organizuojant abiejų šalių piliečių judėjimą per valstybių sieną.

Dabar su Latvija suderinome papildymus anksčiau pasirašytam susitarimui, kiek žinau, jie šiuo metu derinami ES ir manau, kad mes įgyvendinsime tas papildomas pataisas ir toliau galvosime, kaip įgyvendinti mūsų susitarimą su Lietuva.

Su Lietuva turime kur kas sudėtingesnę situaciją, nes Latvijos pasienyje nėra tokių problemų, kaip su Lietuva - tai ir didžiulės eilės pasienio punktuose. Jei dar pridėsime pusantro milijono žmonių srautą, tai galima įsivaizduoti, koks kolapsas gali įvykti pasienyje.

Todėl suprantant, kad mes turime pradėti įgyvendinti šį susitarimą, turime paraleliai spręsti kitus klausimus - dėl pasienio punktų skaičiaus didinimo, pasienio infrastruktūros gerinimo ir ktių susijusių klausimų.

- Lietuva kaskart pabrėžia negaunanti atsakymų į klausimus dėl Astravo atominės elektrinės, ne kartą reiškė pretenzijas dėl poveikio aplinkai vertinimo. Ka į tai atsakote?

- Perskaičius oficialų Lietuvos URM pranešimą (apie abiejų šalių ministrų susitikimą. - Red.), jis mane kiek nustebino. Mes pakankamai atvirai, plačiai kalbėjome ir su ministru Linu Linkevičium, ir platesniame formate, ir mes susitarėme dėl tam tikro veiksmų algoritmo.

URM panešime viskas atrodo, kad lyg viena Baltarusijos pusė dėl visko kalta, o Lietuva, atsiprašau, balta ir pūkuota.

Manau, kad tiesa kažkur per vidurį ir aš pasiūliau, kaip galima būtų išspręsti šią situaciją. Vieni specialistai sako išsiuntę visus atsakymus, visą medžiagą, jie nagrinėjami, kiti specialistai sako, kad ta medžiaga nepakankama, nepilna, nekokybiškas vertimas. Vieni siūlo susitikti ir aptarti tuos klausimus, kiti sako, kad jei susitiks, tai Espo atitinkamo komiteto tai bus įvertinta kaip įvykusios konsultacijos, Baltarusijos pusė užsidės „varnelę“ ir po to klausimas jau bus išspręstas.

Aš pasiūliau - susitikime be „varnelės“, neoficialiai, aptarsime, kalbėsimės. Reikia susodinti specialistus, kad vieni kitiems išsakytų visas savo pretenzijas, jei yra nepakankama informacija - štai jums papildoma informacija, jei dar nepakanka - dar suteiksime informacijos.

Esu įsitikinęs, kad reikia atsisakyti tų išankstinių nuostatų vieni kitų atžvilgiu, ir užuot vien priekaištavus vieni kitiems, ieškoti kompromisų, abipusiai naudingų sprendimų. Mes lygiai taip pat daug klausimų galime iškelti. Patikėkite, mes irgi dar ne visus argumentus naudojime - galime kelti klausimus ir dėl Visagino AE, ir dėl kažkokių kitų ateities planų, klausimų, kurie galėtų būti kliūtimis mūsų dvišaliuose santykiuose. Mes nenorime, kad situacija pasiektų absurdą. Mūsų tikslas per dialogą rasti visus tenkinanti kompromisinį sprendimą.

- Lietuvos ministras pabrėžė, jog viena esminių Baltarusijos - ES santykių problemų - politinių kalinių Baltarusijoje klausimas. Ar galima tikėtis kažkokio šios problemos sprendimo? Antai neseniai Baltarusijos žiniasklaida skelbė apie prezidento Aleksandro Lukašenkos svarstymus, kad artimiausiu metu gali būti nagrinėjamas Alesio Beliackio atleidimas iš kalėjimo. Ar iš tiesų tai svarstoma?

- Su ministro teiginiais, kad Baltarusijoje yra politinių kalinių, žinoma, mes kategoriškai nesutinkame. Nes tai asmenys, sulaukę baudžiamosios atsakomybės už konkrečius nusikaltimus, į detales nesileisiu.

Mes savo ruožtu pabrėžėme, kad taip pat norėtume, kad ES panaikintų sankcijas 43 asmenims ir 32 įmonėms, kurios mūsų požiūriu visiškai nepagrįstai buvo pritaikytos po Baltarusijos prezidento rinkimų 2010 metais. Pavyzdžiui, į šį sąrašą įtraukti daugiau nei 10 žurnalistų, kurie vykdė savo profesinę pareigą, jie išsakė savo požiūrį į tai, kas vyko.

Štai ir jūs klausiate aštrių klausimų, gal už tai derėtų jums pritaikyti kokias nors sankcijas ir neįleisti jūsų į Baltarusijos teritoriją. Juokauju. Lygiai taip ir tie asmenys baltarusiai buvo įtraukti į ES juodąjį sąrašą. Visiškas absurdas. Su tuo, beje, sutinka ir eilė mūsų partnerių Europoje, kai mes su jais kalbamės neoficialiai.

Yra ir kitos kategorijos, kurios įtrauktos į šį gėdingą sąrašą. Beje, yra šalys, kuriose vyksta karas, vykdomi kariniai veiksmai, ir jų atžvilgiu tie sankcijų sąrašai kur kas trumpesni. Tai mus truputį stebina, nors iš tiesų jau nebestebina, nes suprantame, kaip tie sąrašai sudaryti, kam pakuždėjus ir kieno nuoroda.

Suprantame, kad reikia spręsti ES ir Baltarusijos problemas, mes reikalaujame atšaukti sankcijas, ES reikalauja paleidimo taip vadinamų politinių kalinių. Manome, kad visa tai turi būti sprendžiama ne politiniu, o teisiniu požiūriu, atsižvelgiant į įstatymus.

Jei teismas, atitinkamos teisėsaugos struktūros nuspręs, kad asmuo gali būti paleistas, jei tas asmuo parašys malonės prašymą atitinkamų kompetetingų komisijų ir organų tie prašymai bus išnagrinėti ir pateikti valstybės vadovo nagrinėjimui.

- O ar svarstoma dėl A.Beliackio paleidimo, kaip kad buvo minėta?

- Kiek žinau, šios bylos aplinkybės nagrinėjamos, negaliu garantuoti dėl Generalinės prokuratūros ir kitų atitinkamų institucijų, bet aplinkybės šios situacijos nagrinėjamos.

- Ar tikitės sulaukti Lietuvos valdžios atstovų Baltarusijoje rengiamame pasaulio ledo ritulio čempionate? Kvietimo sulaukęs Lietuvos premjeras jau pranešė nevyksiantis. Ar nesibaiminate, kad pasaulio šalių lyderiai boikotuos šį čempionatą?

- Laikydamiesi tarptautinio etiketo, išsiuntėme kvietimus kaimyninių šalių vadovams, valstybių, kurių komandos dalyvaus šiame čempionate, vadovams.

Puikiai suprantame situaciją, kuri susijusi su Baltarusijos demonizacija Europos ir Amerikos visuomenių akyse. Bet mes savo pareigą atlikome, o jau šalių vadovų reikalas, ar dalyvauti, ar ne čempionato atidaryme. Mes to nevertiname kaip kažkokio boikoto. Buvo bandymų įvairių organizacijų tam tikrame etape organizuoti čempionato boikotą. Bet kaip matote, čempionatas įvyks.

Manau, kad tai absurdiška ir kvaila idėja - sportas turi būti už politikos ribų ir šis čempionatas buvo sumanytas ne dėl prezidento A.Lukašenkos įvaizdžio, o dėl to, kad tuo metu, kai svarstėme šia idėją iš teisų buvome pasiekę gerų ledo ritulio rezultatų. Dabar yra šiek tiek nuosmukis, bet manau ištaisysime padėtį. Norėjome suteikti malonumą 10 milijonų sirgalių mūsų šalyje, taip pat ir sirgaliams iš Latvijos, Lietuvos, Lenkijos, kitų šalių, kurie jau rezervavo vietas stebėti šį čempionatą.

Minsko arenoje VIP ložėje dauguma vietų jau užimtos. Iki čempionato dar toli, jau yra eilė lyderių, kurie pareiškė, kad atvyks.