„Situacija pasisuko nenumatyta linkme, todėl visos
suinteresuotos pusės šiuo metu improvizuoja“, - teigia Prancūzijoje
esančio Strateginių tyrimų centro analitikas Francois Heisbourgas.
Šeštadienį Rusijos parlamentas patvirtino prezidento Vladimiro
Putino kreipimąsi dėl karinių dalinių pasiuntimo į Ukrainos Krymo
pusiasalį, kur Maskva ilgą laiką nuomojasi karinę bazę savo
Juodosios jūros flotilei. Šiuo metu pusiasalį iš esmės valdo
Maskvos palaikomos nereguliarios ginkluotosios pajėgos.
Tuo tarpu Vakarų šalys stengiasi rasti tinkamą atsaką Rusijos
karinei invazijai į suverenios šalies teritoriją.
„Pasirodė įvairių pasmerkimų ir grasinimų sankcijomis... tačiau
tai kol kas nepaveikė Rusijos pozicijos“, - sakė Vokietijos Maršalo
fondo analitikas Joergas Forbrigas, pridūręs, kad
Vakarų šalys į krizę Ukrainoje turėtų reaguoti kur kas aktyviau.
Vašingtonas V.Putiną įspėjo, kad Maskva gali netekti savo
vietos būsimame Didžiojo aštuoneto (G-8) grupės susitikime, tačiau
tokiam žingsniui pasipriešino Vokietijos užsienio reikalų
ministerijos atstovai, argumentuodami, jog šis formatas yra vienas
iš nedaugelio, „kuriame Vakarai šnekasi su Rusija“, todėl jį
nutraukti būtų pernelyg drastiškas žingsnis.
Strateginių ir tarptautinių studijų centro programų
direktoriaus Andy Kuchinso nuomone, Krymo
pusiasalio perėmimas yra „jau įvykęs faktas“, todėl dabar reikėtų
klausti, ką ketina daryti JAV ir ES.
„Sunkiausia atsakyti, ką Vašingtonas ir Briuselis darys, kad
priverstų poną V.Putiną apsigalvoti, - kalbėjo analitikas. - Dėl
to nesu labai optimistiškai nusiteikęs“.
Buvusio britų ambasadoriaus Maskvoje Roderico
Lyne'o nuomone, derybos su Rusija dėl Krymo turėtų vykti „už uždarų
durų“.
„Rusai mėgsta žvanginti ginklais. Jeigu mes atsakysime tuo
pačiu - konfliktas plėsis“, - mano diplomatas, šiuo metu dirbantis
Londono „Chatham House“ politinių tyrimų centre.
Anot R.Lyne'o, su Maskva būtina bendrauti „privačiai“, o tam
puikiai tiktų Vokietijos kanclerė Angela Merkel,
galinti perduoti „stiprią“ žinutę Kremliui.
„Rusai dar neperžengė ribos, po kurios nebūtų galima
pasitraukti... Nors esame arti jos“, - sakė R.Lyne'as.
Anot A.Kuchinso, absoliučią valdžią Kremliuje turintis V.Putinas gali veikti kur kas greičiau ir ryžtingiau nei visa Vakarų
politinė stovykla, šiuo metu labiau besistengianti atrodyti
vieninga, nei dedanti pastangas pačiam konfliktui spręsti. Anot
eksperto JAV ir Europai gali teikti susitaikyti su Rusijos buvimu
Kryme, nes Ukraina ginklu atsakyti į Maskvos agresiją nesiryžo ir
greičiausiai nebesiryš.
„Svarbu kuo greičiau sugalvoti mechanizmą, kad tokie scenarijai
nepasikartotų kituose pasaulio regionuose“, - pridūrė A.Kuchinsas.
ES - už tarpininkavimą, ne sankcijas
Europos Sąjunga (ES)
veikiausiai neantrins Jungtinėms Valstijoms, grasindama imtis
sankcijų prieš Rusiją, kai Bendrijos užsienio reikalų ministrai
pirmadienį susirinks tartis dėl krizės Ukrainoje – labiau
tikėtina, kad bus siekiama pasiūlyti tarpininkavimą tarp Maskvos ir
Kijevo, nurodė pareigūnai.
Šis neeilinis pasitarimas buvo sušauktas, kai Rusijos prezidento
Vladimiro Putino pajėgos užėmė Krymo pusiasalį, o Maskva
pareiškė turinti teisę įsiveržti į kaimyninę šalį.
Prognozuojama, kad ministrai paskelbs griežtą pasmerkimą Rusijai,
tačiau nesiims jokių baudžiamųjų veiksmų.
Tuo tarpu Vokietijos kanclerė Angela Merkel, kuri kalbėjosi su
V.Putinu telefonu sekmadienio vakarą, spaudžia imtis aukšto lygio
tarpininkavimo ir pasiųsti į Ukrainą misiją, kuri turėtų
„nustatyti faktus“.
Tikėtina, kad tokiai misijai galėtų vadovauti Vienoje
įsikūrusi Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija (ESBO),
kuriai šiuo metu pirmininkauja Šveicarija.
Tokia reakcija būtų daug švelnesnė negu Jungtinių Valstijų,
kai tos šalies valstybės sekretorius Johnas Kerry
pagrasino, jog Vašingtonas uždraus išduoti vizas, įšaldys turtą
ir paskelbs prekybos suvaržymus Rusijai, kurią jis kaltino „XIX
amžių primenančiu elgesiu“ Ukrainos atžvilgiu.
„Amerikos įmonės išties gali pradėti svarstyti, jog
vertėtų dukart pagalvoti, ar vykdyti verslą šalyje, kuri šitaip
elgiasi“, – J.Kerry perspėjo sekmadienį.
Pasak diplomatų, Europos vyriausybės tikriausiai laikysis
atsargesnės pozicijos, ir mažai tikėtina, kad bus tiesiogiai
pagrasinta kokiomis nors sankcijomis Rusijai.
Kelios ES šalys, tarp jų Vokietija, Prancūzija, Didžioji
Britanija, Nyderlandai ir Suomija, tikriausiai ragins surengti
tarpininkavimo misiją, kad būtų sumažinta įtampa toje krizėje,
nurodė diplomatai. ESBO pirmadienį pareiškė, jog yra pasiruošusi
atlikti tokį vaidmenį.
Krymo užėmimas sukėlė didžiausią konfrontaciją tarp Rusijos
ir Vakarų nuo pat Sovietų Sąjungos subyrėjimo 1991 metais, kurį
V.Putinas vadino didžiausia XX amžiaus geopolitine katastrofa.
Sekmadienį kalbėdamasis telefonu su A.Merkel, JAV prezidentas
Barackas Obama pabrėžė, kad Rusijos veiksmai yra
„visiškai neteisėti“.
Vienas aukštas JAV pareigūnas sakė, kad B.Obama išsakys tokią
pačią poziciją, kalbėdamasis su Britanijos ir Lenkijos lyderiais.
Tačiau daugelis europiečių baiminasi per daug spausti
V.Putiną, atsižvelgdami į didelę savo šalių priklausomybę nuo
Maskvos eksportuojamų dujų ir naftos. Taip pat nuogąstaujama, kad
sankcijoms įgyvendinti reikės daug laiko ir kad tam pirmiausiai
reikia pašalinti teisines kliūtis.
Kad ES paskelbtų sankcijas, taip pat būtų reikalingas visų 28
bloko šalių palaikymas. Jį būtų itin sunku pasiekti, planuojant
imtis veiksmų prieš Rusiją, nes kai kurios mažos šalys, tokios
kaip Kipras, palaiko glaudžius ryšius su Maskva.
Maskva argumentuoja siekianti apsaugoti rusakalbius, sudarančius
gyventojų daugumą Kryme ir kai kuriuose rytiniuose Ukrainos
regionuose. Kremlius taip pat akivaizdžiai suvokia, jog Vakarų
šalys negali rizikuoti dar labiau padidinti įtampą, imdamosi
priemonių, kurios būtų bent kiek artimesnės kariniam atsakui.
Rusija yra didžiausia ES prekybos partnerė po JAV ir Kinijos:
2012 metais Bendrija į tą šalį eksportavo prekių iš viso už 123
mlrd. eurų (424,7 mlrd. litų). Maskva taip pat yra pagrindinė
Europos energetinių išteklių tiekėja: iš Rusijos perkama daugiau
nei ketvirtadalis ES suvartojamos naftos ir dujų.
Briuselio ir Maskvos santykiai pašlijo per pastaruosius metus: ES
vyriausybės reiškė pasipiktinimą dėl Maskvos spaudimo buvusioms
Sovietų Sąjungos respublikoms, įskaitant Ukrainą, kurios tikisi
užmegzti glaudesnius ekonominius ryšius su Europa.
Įtampa ypač padidėjo, kai Maskva pernai lapkritį įtikino
Ukrainos prezidentą Viktorą Janukovyčių atmesti prekybos sutartį
su ES. Tas sprendimas išprovokavo tris mėnesius trukusius masinius
protestus, kuriuos vainikavo V.Janukovyčiaus nuvertimas.
Vienas iš žingsnių, dėl kurių gali sutarti ES užsienio
reikalų ministrai – ukrainiečių, kaltinamų valstybės turto
grobstymu, turto įšaldymas. Praeitą savaitę panašių priemonių
ėmėsi Austrija, Šveicarija ir Lichtenšteinas.
Austrija šeštadienį paskelbė blokuojanti V.Janukovyčiaus ir
kitų 17 asmenų bankų sąskaitas, atsižvelgdama į naujosios
Ukrainos vyriausybės prašymą. Ukrainos naujieji lyderiai kaltina
V.Janukovyčių per pastaruosius trejus metus pasisavinus iki 37 mlrd.
JAV dolerių.