Analizė: kokios galėtų būti JAV ir ES sankcijos Rusijai

Tačiau Vašingtonui reikia Europos paramos, kad sankcijos būtų pakankamai griežtos potencialiai atgrasyti prezidentą Vladimirą Putiną.

Amerikiečių pareigūnai pirmadienį nurodė, kad B.Obama rimtai svarsto galimybę prezidento įsaku įšaldyti Rusijos pareigūnų turtą ir įvesti vizų draudimą.

Tokios baudžiamosios priemonės galėtų būti taikomos tik tiems rusų pareigūnams, kurie tiesiogiai susiję su intervencija į Ukrainai priklausantį Krymą, arba jų taikiniu galėtų būti platesnis ratas Rusijos pareigūnų, sakė du šaltiniai JAV administracijoje.

Skaudžių padarinių galėtų turėti ir bet kokie žingsniai, lėtinantys investavimą Rusijoje. Šalies ekonomika, kuri pastaraisiais metais labai susilpnėjo, dabar yra labiau pažeidžiama nei per ankstesnę krizę dėl Gruzijos 2008-aisiais.

„Rusijos ekonomika itin silpna“, – sakė Andersas Aslundas iš Vašingtone įsikūrusio Petersono tarptautinės ekonomikos instituto. Jis pridūrė, kad V.Putino įžengimo į Krymą poveikis ekonomikai „bus didžiulis“.

Po invazijos rekordiškai smuko Rusijos rublio vertė JAV dolerio ir euro atžvilgiu. Įkandin rublio žemyn patraukė ir didžiųjų Rusijos bendrovių, įskaitant dujų monopolininkę „Gazprom“, akcijos.

Ilguoju laikotarpiu Jungtinės Valstijos galėtų padėti Europai sumažinti rusiškų energetikos išteklių poreikį.

Priemonės, kurių galėtų imtis Jungtinės Valstijos ir Europa:

Šiam prestižiniam didžiųjų pramoninių valstybių „klubui“ be Rusijos priklauso JAV, Didžioji Britanija, Kanada, Prancūzija, Vokietija, Italija ir Japonija.

G-7 grupės, kuriai Rusija nepriklauso, lyderiai sekmadienį paskelbė sustabdantys dalyvavimą derybose dėl pasirengimo birželį numatytam G-8 viršūnių susitikimui Rusijos Juodosios jūros kurorte Sočyje.

Kanados vyriausybės vadovas Stephenas Harperis sakė, kad Rusija gali netekti narystės G-8 grupėje, jei V.Putinas nepakeis kurso.

„V.Putino veiksmai veda jo šalį į diplomatinę bei politinę izoliaciją, ir dėl to Rusijos gali apskritai nebelikti G-8 grupėje“, – sakė premjeras.

Valstybių lyderiai gali rengti susitikimus G-7 formatu, nedalyvaujant Rusijai, net ir oficialiai neišardę G-8.

Pagal naujus plačius įgaliojimus, kuriuos gavo po 2001 metų rugsėjo 11-osios teroristinių išpuolių, JAV iždo departamentas gali taikyti finansinio karo metodus prieš banką bet kurioje pasaulio valstybėje, kai nustatoma, kad jis bendrininkauja finansuojant terorizmą, plaunant pinigus ar platinant ginklus.

Buvęs Iždo departamento pareigūnas Juanas Zarate sakė, kad žingsniams prieš rusiškus bankus, kurie įtariami neteisėtu finansavimu, reikės laiko, tačiau galiausiai tai turės poveikį ir, be kita ko, padės atskleisti Rusijos finansinę paramą Sirijos prezidentui Basharui al-Assadui.

Jei rusiški bankai būtų atkirsti nuo JAV finansų sistemos, tai jiems turėtų skaudžių padarinių. Tačiau J.Zarate pridūrė, jog Vašingtonui reikia svarių neteisėtos finansinės veiklos įrodymų, kad galėtų imtis šių baudžiamųjų priemonių.

Jungtinės Valstijos galėtų imtis medžioti turtą, kurį kontroliuoja V.Putinas ir jo artimi sąjungininkai. Atvirai to dar niekada nebuvo daroma, pažymėjo J.Zarate, šiuo metu dirbantis Vašingtone įsikūrusiame Strateginių ir tarptautinių studijų centre.

Tokie veiksmai „nepakeis įvykių tėkmės rytoj. Tačiau tai gali parodyti V.Putinui ir su juo susijusiems žmonėms, kad Vakarai gali duoti atkirtį“, sakė jis.

2013 metais prekybos tarp JAV ir Rusijos apimtys siekė 38,12 mlrd. dolerių, o JAV bendrovių tiesioginės investicijos Rusijoje sudarė 14 mlrd. dolerių.

Rusija ir JAV pradėjo kalbėti apie dvišalį investicijų susitarimą, tačiau planuotas amerikiečių prekybos pareigūnų vizitas, kurio metu ketinta aptarti tą sutartį, dabar buvo atšauktas.

„Mes atidėjome būsimus dvišalius susitikimus prekybos ir investavimo klausimais su Rusijos vadžia, kurie yra dalis judėjimo glaudesnių komercinių ir prekybinių ryšių link“, – pirmadienį nurodė pareigūnas iš JAV prekybos atstovo valdybos.

Rusijai būtinos investicijos ekonomikai palaikyti – per pastaruosius dvejus metus iš jos kasmet nutekėdavo maždaug po 60 mlrd. dolerių grynojo kapitalo.

Rusijos centrinis bankas, siekdamas apsaugoti rublį, jau padidino bazines palūkanų normas, rizikuodamas įstumti ekonomiką į recesiją, kaip prognozuoja kai kurie ekonomistai.

JAV naftos milžinė „ExxonMobil“ ir lėktuvų gamintoja „Boeing“ yra dvi kompanijos, glaudžiai susijusios su Rusija ir turinčios bendrų verslo projektų su partneriais iš Rusijos.

Ne viena Europos Sąjungos narė, visų pirma Baltijos šalys, yra beveik visiškai priklausomos nuo naftos ir dujų importo iš Rusijos. Net didžiosios valstybės, tokios kaip Vokietija, Prancūzija ir Italija, importuoja nuo 25 proc. iki 35 proc. joms reikalingų dujų iš Rusijos. Be to, du trečdaliai viso dujų importo ES pasiekia per Ukrainą.

Europos Komisijos atstovė spaudai sakė, kad po gana šiltos žiemos ES yra sukaupusi tiek dujų atsargų, kad patenkintų beveik 10 proc. savo metinio poreikio. Europa galėtų dar padidinti atsargų kaupimą.

Kalbant apie ilgąjį laikotarpį, Europa raginama diversifikuoti energijos šaltinius plečiant galimybes naudoti suskystintas dujas, kurios gali būti gabenamos laivais. Kai kurie JAV energetikos pramonės rėmėjai nekantrauja padėti.

Suskystintų gamtinių dujų tiekimas iš Jungtinių Valstijų ar Artimųjų Rytų leistų kai kurioms Vakarų Europos valstybėms reaguoti į bet kokią Rusijos agresiją ateityje, tačiau dėl papildomų transportavimo išlaidų tai gali būti per brangu kitoms šalims Centrinėje Europoje, kurios veikiausiai liks priklausomos nuo kaimynių, sako energetikos ekspertai.

„JAV energetikos transformacija pastaraisiais metais suteikia mums galimybių, kurių neturėjome prieš kelerius metus. Todėl privalome išnagrinėti tų galimybių panaudojimą“, – sakė Tarptautinių santykių tarybos prezidentas Richardas Haassas.

Pagal 2012 metais JAV priimtą įstatymą, pavadintą kalėjime mirusio rusų teisininko Sergejaus Magnitskio vardu, Jungtinės Valstijos ėmėsi priemonių prieš Rusijos pareigūnus, susijusius su žmogaus teisių pažeidimais – uždraudė išduoti jiems vizas ir įšaldė jų turtą.

Valstybės departamentas viešai įvardijo 18 asmenų, kuriems taikomos šios sankcijos, sąrašą, kitos grupės aukštų pareigūnų, įtrauktų į vadinamąjį Magnitskio sąrašą, pavardės nebuvo paskelbtos.

Maskva į tai reagavo priimdama „antimagnitskio įstatymą“, kuriuo uždraudė kai kuriems amerikiečiams atvykti į Rusiją, taip pat panaikino galimybę amerikiečiams įsivaikinti našlaičiais tarpusius Rusijos piliečių vaikus.

B.Obama prezidentiniu įsaku galėtų sudaryti dar vieną panašų sąrašą, nors jo poveikis veikiausiai būtų ribotas.

„Politinės figūros, kurioms taikomos sankcijos, paprastai turi nedaug arba apskritai neturi lėšų JAV bankuose ir turto, kontroliuojamo JAV ūkio subjektų ar fizinių asmenų“, – sakė Cliftonas Burnsas, kuruojantis sankcijų klausimus teisės firmoje „Bryan Cave“.

ES tikslines sankcijas gali skelbti tik pritarus visoms 28 narėms. Turint galvoje kelių Bendrijos valstybių, visų pirma Kipro ir Italijos, glaudžius verslo ryšius su Rusija, pasiekti tokį konsensusą sunku.

Manoma, kad Didžioji Britanija nelinkusi pritarti priemonėms, nuo kurių nukentėtų daug turtingų rusų, gyvenančių Londone ir iš čia valdančių savo verslo imperijas.