Rusų istorikas Andrejus Zubovas palyginęs V.Putino Krymo okupaciją ir Adolfo Hitlerio Austrijos aneksiją, įžvelgia įvykių grandinės pradžią su lemtingais padariniais ne tik agresijos objektams, bet ir patiems agresoriams, rašo CNN.
Kaip rašo amerikiečių istorijos profesorius ir rašytojas Timothy Snyderis, Vienoje, kur jis dabar gyvena, taip pat galima nuolat išgirsti minint 1938-uosius metus. Austrai ir kiti Europos Sąjungos (ES) valstybių gyventojai pradeda svarstyti, ką Ukrainos pabaiga gali reikšti jų pačių europinei sistemai.
Esmė ne ta, kad V.Putinas yra kaip A.Hitleris, tačiau ta, kad valstybės pašalinimas iš Europos turi padarinių visam žemynui.
Galvojant apie nuo sistemos izoliuotą valstybę, gali atrodyti, kad ji yra silpna, nauja, turbūt nereikalinga.
Šiandien Ukrainoje, kaip Austrijoje 4-ajame dešimtmetyje, vyksta dramatiški pasaulio tvarkos pokyčiai. Austrija už savo nepriklausomybę buvo dėkinga Pirmajam pasauliniam karui, Ukraina - netikėtai įvykus Sovietų Sąjungos žlugimui.
Nepriklausoma Austrija gyvavo du dešimtmečius, tuo tarpu nepriklausoma Ukraina - tik šiek tiek ilgiau. Vieniems Austrija atrodė kaip netikras darinys, neturintis teisės egzistuoti, kitiems tai buvo namai.
Austrija 1938 metais turėjo mažai draugų. Ukraina šiuo metu atsidūrė beveik tokioje pačioje padėtyje. Kaip dauguma Europos lyderių džiugiai priėmė vokiečių įsitikinimą, kad Austrija neturi teisės egzistuoti, taip daug žmonių Vakaruose atrodo yra pasiruošę pamiršti apie Ukrainą arba patikėti Kremliaus propaganda, kad pusė šalies yra rusų.
Ką europiečiai nuspręs dėl Ukrainos revoliucijos, tai gali galiausiai apibūdinti Europą.
Rusų invazija Ukrainos pietuose, svarbiausia, kelia pavojų visiems šalies piliečiams. Kaip prof. A.Zubovas pareiškė, tai taip pat turi pavojingų padarinių patiems rusams. Tai buvo drąsus A.Zubovo žingsnis, dėl kurio, jo teigimu, jis nedelsiant buvo nušalintas nuo pareigų.
Krymo užėmimas reiškia iššūkį ES. Tai įrodo, kad Europos vertybės negali pačios apsiginti.
