Atmesdamas Rusijos kaltinimus naujajai Ukrainos valdžiai,
užsienio naujienų apžvalgininkas Rogeris Cohenas primena Lietuvos istorijos iškraipymą sovietų okupacijos
metais.
JAV dienraštyje pabrėžiama, kad tik Lietuvai atkūrus
nepriklausomybę buvo tinkamai įamžintas per holokaustą žuvusių
žydų atminimas.
„Mūsų dienomis, anot V.Putino, „fašistai“ yra Kijeve. Be
abejo, mokykloje jam buvo dėstoma suklastota istorija“, - rašoma
dienraštyje paskelbtame komentare.
R.Cohenas, kurio šeima yra kilusi iš Žagarės miestelio,
pabrėžia, kad tapusios Europos Sąjungos (ES) ir NATO narėmis
Baltijos valstybės „pradėjo atskirti tiesą nuo melo savo krauju
aplaistytoje istorijoje“.
„Neabejotina, kad šios Europos dalies gyventojai siekė
įsilieti į NATO ir ES dėl savo saugumo ir klestėjimo. Tačiau
žmonės ypač trokšta garantijų, kad jų istorinės kančios ir jas
lydėjęs melas taptų praeitimi“, - rašo „New York Times“.
R.Cohenas primena, kad Žagarė Lietuvoje buvo okupuota tris
kartus, o 1944 metais sugrįžus sovietams rasti keli tūkstančiai
per nacių okupaciją sušaudytų žydų kūnų. Tačiau sovietai
neaiškino, kad žuvusieji yra žydai.
„Sovietai miške pastatė ženklą: „Memorialas fašizmo
aukoms.“ Jis slėpė tiesą, kaip buvo įprasta Maskvos imperijoje.
Sovietai rado žmonių palaikus, tačiau nepasivargino išsiaiškinti,
ar jie buvo žydai,“ - rašoma straipsnyje.
„New York Times“ apžvalgininkas atkreipia dėmesį, kad
sovietmečiu holokaustas turėjo būti traktuojamas pagal sovietų
politinę programą, kurios kertinis akmuo – kad karas prasidėjo
1941 metais, A.Hitleriui įsiveržus į Sovietų Sąjungą, o ne
1939-aisiais, kai buvo sudarytas Hitlerio ir Stalino paktas bei buvo
surengta bendra nacių ir sovietų invazija į Lenkiją.
„A.Hitleris žydus kaltino dėl komunizmo. Tuo tarpu komunistas
Stalinas irgi buvo nusistatęs prieš šią tautą. Jo pokarinėje
propagandoje žydai tapo „šaknų neturinčiais kosmopolitais“.
Žydai nebuvo laikomi nacizmo aukomis – veikiau imperialistų
sąmokslo prieš komunizmą agentais“, - primena R.Cohenas.
Jo teigimu, J.Stalinas turėjo prijungti žydų patirtą ypatingą
kančią prie milžiniškų bendrų slavų ir rusų aukų per
„Didįjį Tėvynės karą“ prieš A.Hitlerį.
„Taigi, žydai, sušaudyti grioviuose prie Žagarės arba
Panerių miškuose netoli Vilniaus, taip pat daugybėje kitų duobių
„kruvinosiose žemėse“, buvo įvardijami „nuo fašizmo
žuvusiomis tarybinėmis aukomis“ – jeigu iš viso būdavo
paminimi, - rašo R.Cohenas.
„New York Times“ apžvalgininkas atkreipia dėmesį, kad tik
Lietuvai tapus nepriklausoma nuo Maskvos 1990 metais miške prie
Žagarės buvo pastatytas paminklas, įvardijantis nacių
nusikaltimą. Jo užrašas skelbia: „Šioje vietoje 1941 metų
spalio 2 dieną nacistai ir jų vietos talkininkai nužudė apie 3 000
žydų vyrų, moterų ir vaikų iš Šiaulių apskrities.“
2012 metais miestelio centre buvo atidengta atminimo lenta su
panašiu užrašu.
„Ukraina kovoja už teisę tiksliai ir teisingai prisiminti, kad
28 metų Lvovo dėstytojas žuvo kovoje už savo laisvę. Jokia teisė
neturėtų būti svarbesnė Jungtinėms Valstijoms ir Europai. Melu
paremtos visuomenės žlunga“, - baigiamas „New York Times“
straipsnis.