Krymo Aukščiausioji Rada vakar pritarė pasiūlymui, kad Krymas turi tapti Rusijos Federacijos dalimi, o vietos vyriausybė planuoja surengti referendumą šiuo klausimu kovo 16 dieną, rašo „Lietuvos rytas“.
Anksčiau planuota, kad Kryme referendumas vyks kovo 30 dieną. Taip pat ketinta užduoti klausimą tik dėl regiono autonomijos statuso, nepaliekant Ukrainos sudėties.
Išaugusių reitingų pakylėtam Kremliaus šeimininkui Vladimirui Putinui, regis, nė motais didėjantis Vakarų spaudimas. Rusų pajėgų užimtą Krymą Ukraina, atrodo, praras.
Klausimas – kada. Nors Kryme aiškinama, kad regionas – jau dabar Rusijos dalis, Maskvoje iš Valstybės Dūmos netrukus atskriejo žinia: prašymas bus svarstomas tiktai po kovo 16-osios referendumo.
Atsakas į netvarką?
Krymo parlamento spaudos tarnyba nurodė, kad už nutarimą kreiptis į Rusiją balsavo 78 deputatai, o aštuoni susilaikė.
Esą balsuojant kovo 16-ąją reikės atsakyti į du alternatyvius klausimus: „Ar palaikote pakartotinį Krymo prisijungimą prie Rusijos Federacijos su Rusijos Federacijos subjekto teisėmis?“ ir „Ar palaikote 1992 metų Krymo Respublikos atkūrimą ir Krymo, kaip Ukrainos dalies, statusą?“
Krymo vicepremjeras Rustamas Temirgalijevas vakar netgi pareiškė, kad referendumu tiesiog bus ratifikuotas regiono Aukščiausiosios Rados sprendimas prisijungti prie Rusijos.
„Nuo šiandien Krymas yra Rusijos Federacijos dalis, tad tik Rusijos Federacijos kariai čia yra teisėtai“, – nukirto R.Temirgalijevas ir vėliau pridūrė, kad regione jau svarstoma įsivesti rublį.
Kiek atšaldė entuziazmą
Pastarosiomis dienomis Krymą užėmė Rusijos pajėgos, kai Kijeve buvo nuverstas Kremliui palankus prezidentas Viktoras Janukovyčius. Jis pabėgo į Rusiją.
Maždaug 11 tūkst. Rusijos karių ir prorusiškų jėgų narių dabar kontroliuoja visus kelius į šį Juodosios jūros pusiasalį ir yra užblokavę visas Ukrainos kariuomenės bazes, kurios dar nepasidavė.
Regiono sostinėje Simferopolyje apie 50 žmonių vakar surengė demonstraciją prie vietos parlamento pastato mojuodami Rusijos ir Krymo vėliavomis. Ant vieno plakato puikavosi užrašas „Rusija, gelbėk mus nuo genocido“.
„Esame pavargę nuo revoliucijų, maidanų ir konfliktų – norime taikiai gyventi Rusijoje, – sakė 35 metų Igoris Urbanskis. – Tik Rusija gali mums užtikrinti taikų gyvenimą.“
V.Putinas vakar jau sušaukė šalies Saugumo tarybos posėdį, per kurį aptarė Ukrainos klausimą, įskaitant Krymo parlamento prašymą leisti šiam regionui prisijungti prie Rusijos.
Tiesa, netrukus Maskvos marionečių entuziazmą bent laikinai atšaldė Rusijos parlamento žemųjų rūmų Nepriklausomų valstybių sandraugos (NVS) reikalų komiteto pirmininkas Leonidas Sluckis, pareiškęs, kad Maskva Krymo prašymą svarstys tik po referendumo kovo 16-ąją.
Kijevas remiasi konstitucija
Krymo valdžios nutarimą Ukrainos centrinė vyriausybė, žinoma, laiko neteisėtu.
Tai vakar vis kartojo Kijevo pareigūnai. Premjeras Arsenijus Jaceniukas jau anksčiau skelbė, kad „Krymas visada liks Ukrainos dalimi“.
Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius taip pat pareiškė, kad Krymo parlamento paskelbtas prašymas prisijungti prie Rusijos prieštarauja tarptautinei teisei ir Ukrainos konstitucijai, todėl į jį neturėtų būti reaguojama.
„Šis sprendimas sukelia dar didesnę netvarką ir sąmyšį. Vertinu jį labai neigiamai“, – BNS sakė ministras.
Ukrainos konstitucijoje iš tiesų skelbiama, kad teritoriniai Ukrainos pokyčiai gali būti sprendžiami tik referendumu visoje šalyje. Kita vertus, dokumente taip pat teigiama, kad Krymas turi teisę šaukti savo referendumus.
Įstatymų leidėjų nutarimui pritaria toli gražu ne visi Krymo gyventojai. Rusakalbių čia – apie 60 proc.
„Tai beprotybė. Krymas tapo V.Putino marionete, – sakė 46 metų Viktoras Hordijenka. – Referendumas, vyksiantis Rusijai nukreipus ginklus, tėra V.Putino šou dekoracija. Sprendimas dėl okupacijos jau priimtas.“
JAV ir ES sankcijos
Europos lyderiai, vakar susirinkę aptarti Ukrainos krizės, paskelbė apie pirmąsias sankcijas, kurios bus taikomos Rusijai dėl konflikto eskalavimo.
ES vadovai ryžosi sustabdyti derybas su Rusija dėl ekonominės sutarties ir dėl vizų režimo liberalizavimo. Maskva taip pat paraginta rinktis dialogą, nes priešingu atveju sankcijų bus daugiau. Tai galėtų būti turto įšaldymas ir kelionių draudimas Rusijos pareigūnams.
Kol kas šių žingsnių nesiimama dėl glaudžių Europos ekonominių ryšių su Rusija.
„Reikia grįžti prie tarptautinės teisės. Tai reiškia kiekvienos šalies teritorinio vientisumo užtikrinimą, – sakė Vokietijos kanclerė Angela Merkel. – Negalime įprastai dirbti su Rusija.“
„Pačiai Europai pagaliau reikia suprasti, kad tai, ką dabar daro Rusija, yra mėginimas perrašyti pokarinį žemėlapį. Taigi pirma yra Ukraina, vėliau bus Moldova, o galiausia gali ateiti ir Baltijos šalių bei Lenkijos eilė“, – Briuselyje sakė Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė.
Rusija yra trečia didžiausia ES prekybos partnerė ir didžiausia naftos bei dujų tiekėja. ES eksporto į Rusiją apimtis 2012 metais sudarė 123 mlrd. eurų (424,7 mlrd. litų), o Europos bankai yra paskolinę Rusijai apie 200 mlrd. eurų (690,6 mlrd. litų).
JAV prezidentas Barackas Obama vakar jau paskelbė sankcijas, numatančias draudimą išduoti vizas ir turto įšaldymą, „atsakant į Rusijos vykdomą Ukrainos suverenumo ir teritorinio vientisumo pažeidimą“.
Anot JAV valstybės departamento, B.Obama taip pat nurodė užblokuoti turtą „tų, kurie tiesiogiai susiję su Ukrainos destabilizavimu, įskaitant karinę intervenciją Kryme“.