„Jis atrodo gana asketiškas. Bet jis yra labai geras strategas“, – tvirtina V.Česonytė.
Spaudos konferencijoje paklaustas, ar yra turtingiausias pasaulio žmogus, V.Putinas, čia pat apmąstęs kelis ėjimus į priekį, pradėjo kalbėti apie tai, kad jis turtingiausias pasaulyje – ką čia kalbėti apie Europą.
Jeigu rūmai – tai už milijardą. Jeigu jachta – tai pati ilgiausia pasaulyje.
„Gigantomanija jam iš tiesų yra būdinga“, – sako V.Česonytė. Kai V.Putinas sako: „mes didžiausi pasaulyje“, „mes esame čempionai“, „mes esame laimėtojai“, „mes“ reiškia Rusiją.
Pagal statistiką Rusija – varginga šalis. Ar šitaip V.Putinas bando užprogramuoti jos gyventojus?
Pasak ekspertės, V.Putino santykį su tauta labai gerai atskleidžia epizodas, kai jis parodo kumštį sakydamas: „Jeigu manęs tauta nepalaikys, aš tuoj pat atsistatydinu.“ Tai demonstruoja valdžią, V.Putinas gana agresyvus, gana ryžtingas. Turtai, gigantomanija – to paties dalyko išraiška.
„Rusija yra statuso šalis. Ten jeigu neateini su visais statuso atributais, tu esi niekas. Kad sukeltų savo tautos žmonėms baimę, jis privalo visa tai turėti“, – sako V.Česonytė.
Labiausiai V.Putiną „veža“, pasak ekspertės, savikontrolė – tai, kad jis gali kontroliuoti save, o kartu ir visus kitus.
Visi kalba, kad V.Putinas leidžiasi botoksą, jauninasi dėl Kabajevos. Ar ekspertai dar sugeba „perskaityti“ nebejudrų botokso prileistą veidą?
„Galima sakyti, kad emociškai jo veidas vis dar juda, – sako V.Česonytė. – Botoksas atrofuoja raumenis, tada veidas tampa labai statiškas.“ Ji spėja, kad V.Putinas naudoja kitokį jauninimosi metodą – galbūt šlifavimą. „Šlifuotas veidas lygesnis, gražesnis, tačiau emocijas jis vis dar išduoda“, – sako ji.
V.Putino veido dešinė pusė labai stabili, netgi statiška, o kairė – nuolat juda. Agresiją geriausiai išreiškia jo antakiai, ypač kairysis.
Bet V.Putinas nėra piktas. „Jis pamatuotai piktas, – sako V.Česonytė. – Jis labai tiksliai žino, kada ką pritaikyti, kad gautų tą rezultatą, kurio jis tikisi. Su juo yra gerai dirbama, jis yra treniruojamas.“
Kartais V.Putino reakcijos primena kalėjimo žargoną – pavyzdžiui, Čečėnijos karo metu. Bendraudamas su žurnalistais, jis dažnai pereina į familiarumus, ima vadinti juos mažybiniais vardais – Maša, Saša. „Jis su savo tauta kalba jų kalba“, – aiškina V.Česonytė. Kai tik kalba apie motyvaciją – visada parodo kumštį. O Rusijai, matyt, tai tinka.
Silpnoji V.Putino kūno kalbos vieta – kad jis labai jausmingas. Tačiau viršų ima analitika – jis labai gerai sugeba analizuoti, kas vyksta, ir numatyti daug žingsnių į priekį.
Ar mums reikia bijoti, kai V.Putinas kalba apie Lietuvoje ir Lenkijoje ruošiamus Maidano kovotojus bei kitus panašius dalykus? V.Česonytė mano, kad tai – jo puolimo pradžia, ir mums reikia galvoti, ką su tuo daryti.
Parengė Jurgita Noreikienė
