Po keturių dienų Europoje – Nyderlandų, Belgijos ir Italijos sostinėse – B.Obama išskrido į Saudo Arabiją vėl patikinti arabų sąjungininkų, kad nepaisant pajėgų išvedimo iš Irako ir
Afganistano, didesnės energetinės nepriklausomybės Amerikoje ir
derybų branduoliniu klausimu su persiškuoju Iranu, Jungtinės
Valstijos neapleidžia arabų pasaulio.
B.Obamos viešoje darbotvarkėje yra numatyti tik du dalykai:
susitikimas ir vakarienė su karaliumi Abdullah jo stovykloje
dykumoje, už pusvalandžio kelio sraigtasparniu nuo Saudo Arabijos
sostinės Rijado. Baltųjų rūmų pareigūnai ir Artimųjų Rytų
ekspertai sako, kad pagrindinis Saudo Arabijos karališkosios šeimos
rūpestis yra Iranas.
Jie baiminasi Irano branduolinės programos, prieštarauja dėl
Irano paramos Basharo al Assado režimui Sirijoje ir
mano, kad Teherano vyriausybė turi ketinimų dėl naftos telkinių
Saudo Arabijoje ir Bahreine. Baltųjų rūmų patarėjo nacionalinio
saugumo klausimais pavaduotojas Benas Rhodesas susirūpinimą keliančius klausimus apibrėžė praėjusią savaitę pranešdamas B.Obamos darbotvarkę.
Jis sakė: „Mūsų tolesnė parama Persijos įlankos regiono
saugumui, mūsų parama Sirijos opozicijai, dėl kurios labai
koordinuojame veiksmus su Saudo Arabija, tebevykstančios diskusijos
dėl Artimųjų Rytų taikos, taip pat – derybos branduoliniu
klausimu su Iranu, ir mūsų bendras susirūpinimas dėl
destabilizuojamų veiksmų, kurių Iranas imasi visame regione“.
Saudo Arabijos susirūpinimas didėjo, sakė Simonas Hendersonas iš Vašingtono instituto, kuris didžiausią dėmesį skiria Artimųjų Rytų politikai.
„Nuo pat to laiko, kai Vašingtonas 2011 metais atšaukė
paramą Egipto prezidentui Hosni) Mubarakui,
Abdullah ir kiti Persijos įlankos regiono šalių lyderiai nerimavo
dėl Vašingtono laikysenos net senų sąjungininkų atžvilgiu
patikimumo, – šią savaitę rašė S.Hendersonas. – Prezidento
B.Obamos pozicijos radikalus pasikeitimas dėl karinių veiksmų
Sirijos atžvilgiu, dėl jos cheminių ginklų panaudojimo praėjusią
vasarą, tik padidino šį susirūpinimą, kuris, tikėtina, virto
susierzinimu po pastarojo meto įvykių Kryme, kur, saudo arabų
nuomone, prezidentą B.Obamą pergudravo Vladimiras Putinas“.
Technologijų pažanga, kuri padidino naftos ir dujų gavybą
JAV, taip pat privertė Persijos įlankos regiono
valstybes nervintis, sakė Tamara Cofman Wittes iš Brookingso instituto.
„Galvoju, kad daug žmonių regione natūraliai klausia savęs,
ką Amerikos energetinė nepriklausomybė reiškia amerikiečių norui
investuoti į energijos ir tiekimo iš Persijos įlankos regiono
saugumą“, – sakė ji.
B.Obama pastarąsias keturias dienas stengėsi užtikrinti Europos
vieningą poziciją prieš Rusijos įsiveržimą į Krymą ir vėliau
įvykdytą šio regiono aneksiją.
B.Obamos ir karaliaus Abdullah susitikimas įvyks kelios dienos po
arabų šalių viršūnių susitikimo Kuveite, kur dalyviai liko
skirtingų nuomonių dėl to, kurias Sirijos opozicijos frakcijas
remti. Ši įtampa buvo ypač akivaizdi tarp Saudo Arabijos ir Kataro
– mažos, bet daug naftos turinčios Persijos įlankos regiono
valstybės.
Saudo Arabija ir jos sąjungininkai kaltino Katarą ginkluojant
islamistų kovotojus, dalyvaujančius Sirijos konflikte.
Tas ginčas, be kitų dalykų, sužlugdė galimą Persijos
įlankos regiono šalių bendradarbiavimo tarybos (GCC) sesiją Saudo
Arabijoje, kurioje B.Obama vylėsi dalyvauti.
Penktadienio susitikimas taip pat rengiamas po to, kai Saudo
Arabija atsisakė išduoti vizą izraeliečiams priklausančio
dienraščio „The Jerusalem Post“ Vašingtono redakcijos vadovui,
kuris norėjo nušviesti B.Obamos kelionę. B.Rhodesas žurnalistams
sakė, kad JAV vyriausybė kreipėsi į Rijadą prašydama įsikišti,
bet tai rezultatų nedavė.
„Leidome suprasti, kaip mums svarbu, kad šis žurnalistas, kaip
ir bet kuris kitas žurnalistas, turėtų prieigą nušviesti
prezidento kelionę“, – sakė jis.