Po keturių dienų Europoje – Nyderlandų, Belgijos ir Italijos sostinėse – B.Obama išskrido į Saudo Arabiją vėl patikinti arabų sąjungininkų, kad nepaisant pajėgų išvedimo iš Irako ir Afganistano, didesnės energetinės nepriklausomybės Amerikoje ir derybų branduoliniu klausimu su persiškuoju Iranu, Jungtinės Valstijos neapleidžia arabų pasaulio.
B.Obamos viešoje darbotvarkėje yra numatyti tik du dalykai: susitikimas ir vakarienė su karaliumi Abdullah jo stovykloje dykumoje, už pusvalandžio kelio sraigtasparniu nuo Saudo Arabijos sostinės Rijado. Baltųjų rūmų pareigūnai ir Artimųjų Rytų ekspertai sako, kad pagrindinis Saudo Arabijos karališkosios šeimos rūpestis yra Iranas.
Jie baiminasi Irano branduolinės programos, prieštarauja dėl Irano paramos Basharo al Assado režimui Sirijoje ir mano, kad Teherano vyriausybė turi ketinimų dėl naftos telkinių Saudo Arabijoje ir Bahreine. Baltųjų rūmų patarėjo nacionalinio saugumo klausimais pavaduotojas Benas Rhodesas susirūpinimą keliančius klausimus apibrėžė praėjusią savaitę pranešdamas B.Obamos darbotvarkę.
Jis sakė: „Mūsų tolesnė parama Persijos įlankos regiono saugumui, mūsų parama Sirijos opozicijai, dėl kurios labai koordinuojame veiksmus su Saudo Arabija, tebevykstančios diskusijos dėl Artimųjų Rytų taikos, taip pat – derybos branduoliniu klausimu su Iranu, ir mūsų bendras susirūpinimas dėl destabilizuojamų veiksmų, kurių Iranas imasi visame regione“.
Saudo Arabijos susirūpinimas didėjo, sakė Simonas Hendersonas iš Vašingtono instituto, kuris didžiausią dėmesį skiria Artimųjų Rytų politikai.
„Nuo pat to laiko, kai Vašingtonas 2011 metais atšaukė paramą Egipto prezidentui Hosni) Mubarakui, Abdullah ir kiti Persijos įlankos regiono šalių lyderiai nerimavo dėl Vašingtono laikysenos net senų sąjungininkų atžvilgiu patikimumo, – šią savaitę rašė S.Hendersonas. – Prezidento B.Obamos pozicijos radikalus pasikeitimas dėl karinių veiksmų Sirijos atžvilgiu, dėl jos cheminių ginklų panaudojimo praėjusią vasarą, tik padidino šį susirūpinimą, kuris, tikėtina, virto susierzinimu po pastarojo meto įvykių Kryme, kur, saudo arabų nuomone, prezidentą B.Obamą pergudravo Vladimiras Putinas“.
Technologijų pažanga, kuri padidino naftos ir dujų gavybą JAV, taip pat privertė Persijos įlankos regiono valstybes nervintis, sakė Tamara Cofman Wittes iš Brookingso instituto.
„Galvoju, kad daug žmonių regione natūraliai klausia savęs, ką Amerikos energetinė nepriklausomybė reiškia amerikiečių norui investuoti į energijos ir tiekimo iš Persijos įlankos regiono saugumą“, – sakė ji.
B.Obama pastarąsias keturias dienas stengėsi užtikrinti Europos vieningą poziciją prieš Rusijos įsiveržimą į Krymą ir vėliau įvykdytą šio regiono aneksiją.
B.Obamos ir karaliaus Abdullah susitikimas įvyks kelios dienos po arabų šalių viršūnių susitikimo Kuveite, kur dalyviai liko skirtingų nuomonių dėl to, kurias Sirijos opozicijos frakcijas remti. Ši įtampa buvo ypač akivaizdi tarp Saudo Arabijos ir Kataro – mažos, bet daug naftos turinčios Persijos įlankos regiono valstybės.
Saudo Arabija ir jos sąjungininkai kaltino Katarą ginkluojant islamistų kovotojus, dalyvaujančius Sirijos konflikte.
Tas ginčas, be kitų dalykų, sužlugdė galimą Persijos įlankos regiono šalių bendradarbiavimo tarybos (GCC) sesiją Saudo Arabijoje, kurioje B.Obama vylėsi dalyvauti.
Penktadienio susitikimas taip pat rengiamas po to, kai Saudo Arabija atsisakė išduoti vizą izraeliečiams priklausančio dienraščio „The Jerusalem Post“ Vašingtono redakcijos vadovui, kuris norėjo nušviesti B.Obamos kelionę. B.Rhodesas žurnalistams sakė, kad JAV vyriausybė kreipėsi į Rijadą prašydama įsikišti, bet tai rezultatų nedavė.
„Leidome suprasti, kaip mums svarbu, kad šis žurnalistas, kaip ir bet kuris kitas žurnalistas, turėtų prieigą nušviesti prezidento kelionę“, – sakė jis.
