„Iš aukštesnės instancijos konstitucinio teismo gavome informaciją, kad parlamento narys Maheras Abdel Hafizas Hajjaras iškėlė savo kandidatūrą į Sirijos Arabų Respublikos prezidentus“, – sakė Mohammadas Lahhamas, kurį citavo valstybinė televizija.
Prognozuojama, kad per būsimus Sirijos prezidento rinkimus bus perrinktas Basharas al Assadas.
M.A.H.Hajjaras, nepriklausomas parlamento narys, gimė 1968 metais Alepo mieste, nurodė transliuotojas.
Apie jo kandidatūrą buvo pranešta dvi dienos po M.Lahhamo pranešimo, kad šalies prezidento rinkimai vyks birželio 3 dieną.
B.Assadas, kuris Sirijos prezidentu tapo po savo tėvo Hafezo mirties 2000 metais ir kurio kadencija baigiasi liepos 17 dieną, turėtų taip pat dalyvauti rinkimuose, kuriuos, kaip manoma, jis laimės, nepaisant trejus metus trunkančio pilietinio karo šalyje.
Tai bus pirmi Sirijos prezidento rinkimai – anksčiau referendumas būdavo rengiamas dėl vieno kandidato, tačiau priėmus konstitucinę pataisą ši sistema buvo pakeista.
Europos Sąjunga (ES) pasmerkė Sirijos planus birželio 3-iąją surengti prezidento rinkimus ir pareiškė, kad rinkimai nebus patikimi šalį kamuojant pilietiniam karui, skelbia „EUbusiness“.
ES vyriausioji užsienio reikalų įgaliotinė Catherine Ashton labai apgailestauja dėl oficialaus Sirijos valdžios pranešimo, kad prezidento rinkimai Sirijoje įvyks birželio 3 dieną, teigė atstovas.
C.Ashton pakartojo ES poziciją, kad bet kokie rinkimai Sirijoje turėtų vykti pagal 2012 metų Ženevos komunikatą - iki šiol rezultatų nedavusį susitarimą dėl perėjimo prie demokratijos kaip pagrindo deryboms tarp Sirijos režimo ir opozicijos.
„Vykstant konfliktui režimo organizuojamuose rinkimuose, nesivadovaujant šiuo komunikatu, tik režimo kontroliuojamose teritorijose bei milijonams sirų netekus namų, bus ignoruojami pagrindiniai demokratijos principai, nebus patikimumo bei bus pakenkta pastangoms rasti politinį krizės sprendimą“, - sakoma pareiškime.
Jungtinės Tautos, JAV ir Didžioji Britanija taip pat pasmerkė planuojamus rinkimus.
C.Ashton paragino konflikto šalis „užkirsti kelią smurtui ir žmogaus teisių pažeidimams“ bei grįžti prie taikos derybų Ženevoje, kurios baigėsi vasario 15 dieną nepadarius konkrečios pažangos siekiant užbaigti trejus metus besitęsiantį konfliktą.
