„Rusijos gebėjimai ir ketinimai be didesnio perspėjimo vykdyti reikšmingas karines akcijas kelia didelę grėsmę saugumo ir stabilumo išlaikymui euroatlantinėje zonoje. Rusija pajėgi per trumpą laiką ir bet kurioje vietoje sukelti vietinės ar regioninės reikšmės grėsmę“. Tai, anot šaltinių, teigiama NATO Gynybos planavimo komiteto parengtame projekte.
Tuo tarpu NATO partnerės Europoje po Šaltojo karo pabaigos esą padarė išvadą, „kad gali būti sumažinti tie pajėgumai, kurie reikalingi kovojant konvenciniuose, plataus masto, intensyviuose konfliktuose Europoje“. Kai kuriais atvejais esą atsisakyta „ištisų pajėgumų sričių arba jos gerokai susiaurintos“.
Ilgametis Europos Sąjungos (ES) užsienio politikos ekspertas Elmaras Brokas „Spiegel“ sakė: „Kai Baltijos valstybės įstojo į NATO, Rusijos karinės grėsmės nebuvo. Aljansas laikėsi susitarimo su Rusija ir nedislokavo dalinių į rytus nuo Elbės. Tačiau kadangi V.Putino politika, regis, keičiasi, NATO turi rastai atsaką“.
Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis pareikalavo didesnės NATO partnerių karinės paramos. „NATO Lenkijoje turi daryti tai, ką padarė visose kitose šalyse, - sakė jis „Spiegel“. - Bazės yra Didžiojoje Britanijoje, Ispanijoje, Vokietijoje, Italijoje ir Turkijoje. Tai saugios vietos. Tačiau ten, kur bazės iš tikrųjų reikalingos, jų nėra“. Ministro teigimu, dar turi būti daug padaryta, kad Aljansas iš tikrųjų galėtų suteikti 5-ajame straipsnyje numatytas garantijas.
