Lenkijai ruošiantis minėti prieš 25 metus surengtus pirmuosius pusiau laisvus rinkimus komunistinėje šalyje, pradėjusius Rytų Europoje demokratijos grandininę reakciją, kurią vainikavo Berlyno sienos griūtis, L.Walesa ir A.Michnikas prisiminė didžiausius laimėjimus ir apgailestavo dėl neišnaudotų galimybių, interviu naujienų agentūrai „The Associated Press“.
„Jeigu kas nors man prieš 30 metų būtų pasakęs, kad per savo gyvenimą pamatysiu demokratinę Lenkiją – nepriklausomą, tvirtai augančia ekonomika, be cenzūros, atviromis sienomis; Lenkiją, kurioje gerbiamos žmogaus teisės, kurioje galiu skaityti, ką noriu, rašyti, ką noriu, ir keliauti, kur noriu – būčiau pasakęs, kad tai kažkoks stebuklas“, – sakė A.Michnikas.
Tuo tarpu Nobelio taikos premijos laureatą L.Walesą labiausiai stebina, kaip iš Lenkijos po dešimtmečius trukusio dominavimo buvo išvestos Sovietų Sąjungos pajėgos. Jis džiaugiasi Lenkijos sunkiai iškovota demokratija, bet gailisi, kad nepasiekė daugiau – veiksmingesnės valstybės, visiems suteikiančios lygias galimybes ir gerovę, sėkmingesnio komunistų patraukimo atsakomybėn.
„Kai matau, kiek daug sugadinome, kokie buvome nerūpestingi, kiek daug neteisingumo sukėlėme – tuomet man nemalonu“, – pažymėjo L.Walesa.
L.Walesos didvyriška istorija prasidėjo, kai jis buvo atleistas iš Gdansko laivų statyklos už aktyvią veiklą kovoje dėl darbininkų teisių. Jis kartu su buvusiais bendradarbiais 1980 metų rugpjūtį organizavo streiką ir greitai tapo jų charizmatišku lyderiu. A.Walesa padėjo įkurti laisvąją profsąjungą „Solidarumas“, kuri peraugo į šalies masto laisvės judėjimą. Režimas šį judėjimą stengėsi numalšinti, o generolas Wojciechas Jaruzelskis 1981 metais įvedė karo padėtį. Tačiau „Solidarumas“ išliko tuo itin sudėtingu metu, skatinamas lenko popiežiaus Jono Pauliaus II palaikymo.
1988 metais nuvilnijo nauji streikai, privertę komunistinius vadovus surengti derybas su „Solidarumu“. Per tas derybas buvo susitarta, kad bus įteisintas „Solidarumas“, o 1989 metų birželio 4 dieną bus surengti rinkimai. Derybininkai pasiekė, kad būtų įkurti aukštieji parlamento rūmai – Senatas – o visos 100 jo vietų būtų laisvai renkamos. Tuo tarpu per rinkimus į svarbesnius žemuosius rūmus turėjo būti laisvai balsuojama dėl trečdalio mandatų.
Tų rinkimų rezultatai pribloškė tarsi žemės drebėjimas: „Solidarumas“ pelnė 99 iš 100 vietų Senate, taip pat užėmė visas laisvai renkamas vietas žemuosiuose rūmuose (161). Žengimas į visišką demokratiją tapo nebesustabdomu, o iki ateinančių metų pabaigos L.Walesa buvo išrinktas prezidentu.
Dabar L.Walesa įžvelgia Lenkijoje per didelę socialinę nelygybę ir reikia nusivylimą dėl didelio susipriešinimo politikoje, dėl kurio į valdžią sunku ateiti jaunimui.
„Žmogus kuris, turi darbą – gerą darbą – labai patenkintas ir ploja Walesai. Bet žmogus, dirbęs laivų statykloje, kuri bankrutavo, visiškai nėra patenkintas ir keikia Walesą, – aiškino buvęs lyderis. – Vienas yra teisus, o kitas irgi yra teisus.“
Jis kaltina save dėl kai kurių Lenkijos bėdų.
„Velniai rautų – klaida, kurią padariau aš, buvo pergalės atidavimas biurokratams ir politikams, – sakė L.Walesa. – Mes ne dėl tokios Lenkijos kovojome.“
A.Michnikas buvo intelektualusis „Solidarumo“ lyderis ir padėjo suplanuoti Lenkijos taikų perėjimą prie demokratijos. Nuo pat savo studijų metų 7-ajame dešimtmetyje jis buvo persekiojamas komunistinio režimo dėl disidentinės veiklos. Jis praleido penkerius metus kalėjime, kur buvo žiauriai mušamas.
A.Michniko nuomone, didžiausia dabartinės Lenkijos silpnoji vieta – neveiksminga teisingumo sistema, kurioje bylos įstringa biurokratiniuose kliuviniuose, taip pat prastai organizuota valstybinė sveikatos apsaugos sistema, kurioje pacientams apsilankymo pas specialistą gali tekti laukti ne vienerius metus.
Nors išlieka tokių problemų ir 11 proc. nedarbas, A.Michnikas pažymi, kad Lenkijos perėjimo prie demokratijos kaina buvo „labai maža“.
„Ar kada matėte tokį didžiulį istorinį pokytį be socialinės kainos? Mūsų kaina buvo nepaprastai maža: jokių kartuvių, jokio pilietinio karo, jokių barikadų“, – sakė jis.
Nors ir apgailestaudamas dėl sunkumų, A.Michnikas linkęs pabrėžti Lenkijos laimėjimus.
„Faktas, kad esame ES (Europos Sąjungos) nariai, kad galime keliauti po Europą be vizų, kad sienos yra atviros ..., kuria naują kolektyvinę sąmonę tarp jaunųjų lenkų, – aiškino A.Michnikas. – Mano kartai kelionė į užsienį buvo didelis dalykas. Mano sūnus tiesiog perka bilietus į Madridą, Londoną – ir keliauja, kur nori.“
„Lenkija tapo visiškai kitokia šalimi“, – pridūrė jis.
