JAV įsikūrusio nevyriausybinio demokratijos tyrimų ir stebėjimo centro ekspertai neseniai paviešintoje kasmetinėje ataskaitoje „Nations in transit“ apžvelgė demokratijos vystymąsi 29-iose posovietinio bloko šalyse, taip pat Balkanuose ir Centrinėje Europoje. Autorių teigimu, Rusija per pastaruosius metus į regioną įnešė „naują, nerimą keliantį represijų mastą“. FH ataskaitos bendraautorė ir projekto vadovė Sylvana Habdank-Kolaczkowska tikina, kad „dramatiškas“ demokratinių rodiklių kritimas Rusijoje „daugeliu būdų paveikė nusigręžimą nuo demokratijos visame regione“.
Kasmet atliekamo tyrimo rezultatai parodė, jog demokratijos indeksas regione 2013 m. vėl smuko, o tokios tendencijos vyrauja visą pastarąjį dešimtmetį. Rodikliai prastėjo 12-oje posovietinių šalių, kurios nėra ES narės, o tai reiškia, jog net 80 proc. regiono gyventojų gyvena „konsoliduoto autoritarizmo sąlygomis“. Tarp tokių valstybių patenka Rusija, Kazachstanas, Baltarusija, Azerbaidžanas, Turkmėnistanas ir Uzbekistanas.
FH duomenimis, pilietinei visuomenei aplinka nepalankiausia Rusijoje, Azerbaidžane ir Kazachstane. Ataskaitoje rašoma, jog Kremlius „aktyviai vykdo intensyvėjančių represijų politiką“ pasitelkdamas naujus įstatymus prieš kitaip mąstančius ar kitokią seksualinę orientaciją turinčius asmenis, taip pat grasindamas nevyriausybinėms organizacijoms, plėsdamas valstybinės žiniasklaidos tinklą ir cenzūruodamas internetą.
„Daugeliui šalių Rusija tapo modeliu ir įkvėpėja atsitraukiant nuo laisvų institucijų visoje Eurazijoje“, - rašoma pranešime.
Teigiamo FH įvertinimo susilaukė Kirgizija ir Gruzija - vienintelės buvusio sovietinio bloko šalys, kuriose demokratijos situacija pastaraisiais metais gerėjo.
