Paplūdimiai nykiai tušti
Ilgus metus du trečdaliai iš 6 mln. kiekvieną vasarą į Krymą atvykstančių turistų būdavo iš Ukrainos. Bet dauguma ukrainiečių jaučia kartėlį dėl Krymo aneksijos ir dėl to, kad vietos gyventojai paklūsta Rusijos valdžiai. Tik nedaugelis ukrainiečių šiais metais planuoja atostogas Kryme.
Tačiau ir rusai neskuba į naujausią savo valstybės dalį. Dauguma teikia pirmenybę prabangesnėms atostogų kryptims, kiti susiduria su problemomis, kaip nuvykti į Krymą, kai keliai pietryčių Ukrainoje efektyviai užblokuoti dėl Ukrainos ir prorusiškų separatistų pajėgų kovų.
Krymo paplūdimiai vasaros sezono pradžioje – nykiai tušti. Kad juos užpildytų, Kremlius sugalvojo genialų būdą, kaip į pusiasalį pritraukti turistus – pareikalavo valstybinių kompanijų išsiųsti ten atostogauti savo darbuotojus, užmokant visą ar dalį kelionės kainos.
Sovietų laikais daugelis valstybinių įstaigų darbuotojams duodavo kelialapius vasaros atostogoms. Kelialapiai, kuriuos parūpindavo profesinės sąjungos, būdavo nemokami ar už simbolinį mokestį.
Ypač lengvai jie buvo dalijami pramonės įmonių darbininkams, ypač dirbantiems sunkiomis sąlygomis ir atšiauriame klimate. Didžiosios įmonės netgi turėdavo savo sanatorijas – didingi „darbininkų rūmai“ daug kur buvusios Sovietų Sąjungos teritorijos kurortuose išlikę ir iki šių dienų.
Spaudimas valstybinėms įmonėms
Rusijos turizmo agentūra „Rosturizm“ prieš savaitę išsiuntinėjo laiškus didžiausioms valstybės kontroliuojamoms korporacijoms su „pasiūlymu“ nupirkti dešimtims tūkstančių darbuotojų kelionių į Krymą paketus.
Maskvos elektros kompanijos „RusHydro“ darbuotoja 43 m. Oksana Maširova apsidžiaugė, kad liepos pabaigoje galės išvykti dviejų savaičių atostogoms į Krymą. Ji šiltai atsimena savo vaikystės atostogas pusiasalyje ir nori, kad visa tai pamatytų ir jos sūnus.
Kompanija tikisi, kad apie 6 tūkst. jos darbuotojų pasirinks atostogas Kryme.
„Neįmanoma priversti žmones ten vykti, bet visai kas kita, jeigu kompanija tave išsiunčia į nemokamą kelionę, ir tau nebereikia mokėti pinigų už kelionę į Turkiją“, - aiškina Rusijos kelionių operatorių asociacijos viceprezidentas Vladimiras Kantorovičius.
Tačiau spaudimas įmonėms – išties didelis. Įmonės, kurios neskatina savo darbuotojų atostogauti „šalies viduje“, netgi apšaukiamos nepatriotiškomis.
Sovietinė infrastruktūra
Tačiau net ir patiems patriotiškiausiems Rusijos poilsiautojams iškyla praktinių problemų, kaip pasiekti Krymą. Pastaraisiais metais dauguma turistų iš Ukrainos ir Rusijos į Krymą vykdavo traukiniais. Iš 2 mln. Rusijos turistų tik apie 300 tūkst. pernai skrido lėktuvu.
Dėl padėties Rytų Ukrainoje traukinių susisiekimas iš Rusijos nebeįmanomas. Rusijos valdžia teikia subsidijas aviacijos kompanijoms, kad jos parduotų pigesnius bilietus. „Aeroflot“ bilietų grįžti iš Krymo kainą sumažino iki 58 dolerių. Tačiau bilietas į vieną pusę kainuoja 100 dolerių.
Krymo sostinę Simferopolį aptarnauja nedidukas oro uostas, esantis už 45 km nuo artimiausios pakrantės. Keliai pusiasalyje, netgi tarp didžiųjų miestų, dažnai prastai asfaltuoti. Jeigu Rusija norėtų čia pritraukti daugiau užsienio turistų, reikės daug investicijų.
Prieš 23 metus Rusijai atidarius sienas, milijonai rusų atrado pigias keliones į Turkiją ir Egiptą. Nuo tada dauguma vengia brangiai kainuojančio ir prastos kokybės poilsio Rusijos ir Ukrainos Juodosios jūros kurortuose.
Krymo peizažai – išties atimantys žadą, tačiau infrastruktūra išliko nepakitusi nuo sovietų laikų, todėl įtinka tiktai turistams, turintiems visiškai minimalius poreikius.
V.Putinas gana taikliai pasakė balandžio mėnesį televizijos laidoje apie poilsį Kryme: „Angliakasiai įprato ten važiuoti, ir patogumai jiems nesvarbu. Išmaukia stiklinę degtinės ir išsijungia paplūdimyje“.
Parengė Jurgita Noreikienė