M.Renzi pareiškė, kad pagaliau Italija gaus progą pakeisti Europą, o pačią begalės problemų slegiamą Italiją premjeras žada pakeisti ne per pusmetį, o per tūkstantį dienų, rašo „Lietuvos ryto" priedas „Rytai-Vakarai".
Tokie pareiškimai gal ir galėtų nustebinti į italus skeptiškai žiūrinčius šiauriečius, tačiau gimtinėje tokios M.Renzi kalbos jau nestebina.
Europos be Italijos nėra
Kairiųjų Demokratų partijos sekretorius ir Florencijos meras M.Renzi vyriausybės vadovo vairą į savo rankas perėmė vos prieš puspenkto mėnesio.
O savo partijos bendražygį iš premjero posto išstūmęs ir mandatą sudaryti naują vyriausybę gavęs M.Renzi jau tuo metu neslėpė planų išgelbėti ne tik Italiją, bet ir Europą.
„Pusmetį truksiantis Italijos pirmininkavimas Bendrijai yra milžiniška proga įtvirtinti svaresnį Italijos vaidmenį formuojant ES politiką“, – kalbėjo ką tik iškeptas premjeras.
„Šiandien Europa nesuteikia mums vilties, nes mes leidome, kad debatuose dominuotų dešimtainės ir procentai.
Mes norime Europos, kurioje Italija ne tiesiog ateina ir gauna instrukcijas, bet įneša svarbiausią indėlį, nes juk negali būti Europos be Italijos“, – tuo metu kalbėjo M.Renzi.
Dabar, kai Italijai atėjo laikas stoti prie ES vairo, M.Renzi entuziazmas nė kiek nenuslūgo.
Atvirkščiai. O kaip kitaip? Juk juo tiki italai. Štai Europos Parlamento rinkimuose jo vadovaujama partija pelnė rekordines italų simpatijas – 40,81 proc. balsų.
Pagrindiniu oponentu laikytas komiko Beppe Grillo vadovaujamas populistinis Penkių žvaigždučių judėjimas surinko perpus mažiau, o socialinių darbų nuteisto buvusio politikos ryklio Silvio Berlusconi partija „Pirmyn, Italija“ gavo kuklius 16,82 procento.
Tokio populiarumo per rinkimus pakerėtas M.Renzi pareiškė, kad dabar tai jau tikrai atėjo laikas pasiraitoti baltų marškinių rankoves ir kibti į darbus ne tik gimtinėje.
Ne pamokslaujanti teta
„Pateiksime Europai tvirtą Italiją“, – Italijos Parlamente pristatydamas savo europinę programą kalbėjo premjeras.
Kokie gi bus Italijos prioritetai šį tokį svarbų šaliai pusmetį? Reformos, reformos, reformos. Darbo rinkos, mokesčių ir migracijos įstatymų.
„Italijos pirmininkavimas turi būti rimta proga reformai. Jeigu Europa nepakeis kurso, augimo nebus, o jeigu nebus augimo, neįmanomas joks stabilumas“, – sakė M.Renzi, kuriam vadovaujant darbą pradės naujos sudėties Europos Parlamentas (EP) ir Europos Komisija (EK).
Entuziazmu trykštantis premjeras pabrėžė, kad sieks ne tiktai darbo rinkos atgaivinimo, bet ir įdiegs visiems vienodas ir visų gerbiamas taisykles.
Mastrichto sutarties nustatytą 3 procentų bendrojo vidaus produkto (BVP) reikalavimą ne kartą pavadinęs pasenusiu M.Renzi patikino, kad neprašys švelnesnių fiskalinių taisyklių savo vadovaujamai skolose skendinčiai šaliai.
„Italija nebeketina toliau nuolankiai priiminėti pirkinių sąrašų ar nepaklusniam vaikui būtinų atlikti darbų sąrašus primenančių rekomendacijų, kurias Europa lyg kokia nuobodi teta mums nuolat primeta“, – tikino M.Renzi ir pridūrė, kad „Italija iš nieko nepriima demokratijos pamokų“.
Beje, Europą per pusmetį pasiryžęs pakeisti premjeras Italijoje permainų taip greitai įgyvendinti nesitiki.
„Italija Europai prisistatys su rimtu reformų paketu, kuris apims tūkstančio dienų laikotarpį – nuo šių metų rugsėjo 1-osios iki 2017 m. gegužės 28-osios“, – pareiškė M.Renzi ir paragino parlamentarus porą vasaros mėnesių daugiau laiko skirti ne atostogų planams, o pamąstyti ir aiškiai nustatyti, kaip būtų galima pakeisti Italiją blokuojančią mokesčių sistemą, biurokratinį aparatą, pagerinti socialines garantijas.
Tunai ar skenduoliai?
Prieš tapdamas Italijos premjeru M.Renzi beveik penkerius metus dirbo Florencijos meru, o dar prieš penkmetį buvo Florencijos provincijos prezidentu.
Iš šio amatų ir kultūros židinio, kuriame dirbo tokie genijai kaip Michelangelo, Leonardo da Vinci bei Dante Alighieri, jo teigimu, Europa turi ko pasimokyti.
Būtent Toskanos sostinėje pradėta kalti pirmoji auksinė Europos moneta – Florencijos florinas, kurį M.Renzi pavadino „ano meto doleriu“.
Iš Florencijoje veikusių bankų, kurių daugelis turėjo savo padalinius visame žemyne, jis ragino visą Europą pasimokyti verslo etiketo.
„Florencijoje ekonomika ir komercinė veikla rėmėsi pasitikėjimu ir duoto žodžio laikymusi“, – paprastą taisyklę priminė premjeras.
Italijos Parlamento palaiminimą pelnęs M.Renzi pirmininkavimo ES pusmetį taip pat žada priversti savo kolegas iš kitų valstybių ne tik žodžiais, bet ir veiksmais paremti bendras vertybes.
„Šiandien Europa yra nuobodulys – ji paskendusi skaičiuose ir be sielos.
Tačiau nepakanka turėti bendrą valiutą, prezidentą ar bendrą finansavimo šaltinį.
Jeigu Europa smulkiai nurodo, kaip turi būti žvejojami tunai, bet nusigręžia nuo Viduržemio jūroje skęstančių pabėgėlių dramos, ji yra nieko verta.
Arba mes sutinkame, kad turime bendrų vertybių, arba jūs galite pasilaikyti savo valiutą, o mes pasilaikysime savo vertybes“, – ugningai rėžė M.Renzi.
Skris tarsi kregždė
Italija norą parodyti Europai drąsą, laisvę ir permainas skelbia ne tik žodžiais iš premjero lūpų, bet ir pasirinktu pirmininkavimo semestro logotipu.
Jį paskelbtame konkurse, kuriame galėjo dalyvauti visos Italijoje veikiančios mokyklos nuo pradinių iki licėjų, laimėjo nediduko Lisonės miestelio Šiaurės Italijoje, Lombardijos regione, meno licėjaus mokiniai.
Jie sukūrė stilizuotą kregždutę aukštyn iškeltu snapu. Kaip teigiama logotipo aprašyme, šis paukštis laikomas laisvės, draugystės ir ypač naujų galimybių simboliu.
Į viršų iškeltas snapas rodo, kad, nepaisant visų sunkumų, Italija Europoje eina aukštai iškelta galva, pasirengusi kurti ir pasinaudoti visomis geromis progomis.
Bet, nepaisant aistringų premjero žodžių ir giliaprasmio simbolio spaudoje, Italijos pirmininkavimo ES programa pagyrų nesulaukė.
„Daug skambių žodžių apie darbą ir augimą, tačiau jokių konkrečių veiksmų.
Italijos parengtas dokumentas sklidinas bendrų prašymų ir pareiškimų be jokių ekonominių ir socialinių įsipareigojimų“, – taip santūriai programą įvertino JAV naujienų portalo „Huffington Post“ itališkoji versija.
Tęs pradėtus darbus
Italija pirmininkavimą perima iš Graikijos, o perduos Latvijai.
Kaip nustatyta 2009 m. Lisabonos sutartimi, pirmininkaujančios valstybės narės glaudžiai bendradarbiauja grupėmis po tris šalis vadinamojoje trijų valstybių narių grupėje.
Šis pirmininkavimo Trejetas nustato ilgalaikius tikslus ir parengia bendrą 18 mėnesių programą, kuria remdamasi kiekviena iš trijų šalių parengia savo nacionalinę šešių mėnesių programą.
Praėjusį pusmetį pirmininkavusios Graikijos prioritetai buvo ekonomikos augimas, užimtumas, socialinės sanglaudos skatinimas, o pagrindinis tikslas – neleisti pasikartoti neseniai vykusiai finansų krizei.
Nuo krizės itin skaudžiai nukentėjusios Graikijos pirmininkavimo pagrindinės gairės buvo spręsti didelę jaunimo nedarbo problemą, siekti daugiau galimybių mažosioms ir vidutinėms įmonėms gauti kreditą, gerinti ekonomikos valdymą euro zonoje bei baigti derybas dėl kito bankų sąjungos etapo.
Taip pat ši Viduržemio jūros šalis daug dėmesio skyrė lyčių lygybei, kovai su rasine, religine ir lytine diskriminacija, smurtu prieš moteris ir prašė daugiau Europos Sąjungos veiksmų kovojant su nelegalia migracija.
Visi šie klausimai itin aktualūs ir Italijai, tad apžvalgininkai neabejoja darniu darbų tęstinumu.
Užduotys ir galimybės
Kaip rašoma ES Tarybos svetainėje, jos pagrindinė funkcija kartu su Europos Parlamentu yra ES teisės aktų siūlymas bei priėmimas.
Rotacijos principu kas pusmetį pirmininkaujanti valstybė narė yra atsakinga už Tarybos darbo, susijusio su ES teisės aktais, vykdymą, užtikrina ES darbotvarkės tęstinumą, tvarkingus teisėkūros procesus ir valstybių narių tarpusavio bendradarbiavimą. Todėl svarbiausias uždavinys yra būti sąžiningu ir neutraliu tarpininku.
Italijai, kaip ir kitoms pirmininkaujančioms valstybėms, teks dvi užduotys. Pirmiausia – Tarybos ir jos parengiamųjų organų darbo planavimas ir pirmininkavimas posėdžiams.
Italija turės garantuoti, kad diskusijos vyktų tinkamai, būtų teisingai taikomos darbo tvarkos taisyklės ir metodai, taip pat ji rengs įvairius oficialius posėdžius ir neoficialius susitikimus Briuselyje ir Italijoje.
Italų žiniasklaidoje netrūksta pašaipių komentarų, kuriuose tiesiog meldžiamasi, kad Italija neužkrėstų kitų šalių savo diskusijų ir darbo metodais.
Antra Italijai teksianti užduotis – atstovauti Tarybai palaikant santykius su kitomis ES institucijomis – pirmiausia su Europos Komisija ir Parlamentu.
Italija turės siekti, kad visos ES valstybės narės ir ES institucijos susitartų dėl teisės aktų ir bendrų veiksmų.
Tai lems viso pirmininkavimo sėkmę.
Pirmininkavimas valstybei ne tik suteikia papildomų darbų, bet ir duoda naudos jos piliečiams bei verslininkams. Tai reta galimybė parodyti visavertišką dalyvavimą ir vadovavimą kuriant ES taisykles, proga sustiprinti savo pozicijas ES, pristatyti savo šalį ir jos laimėjimus.
Pirmininkaujančios šalies piliečiams tai tampa proga daugiau sužinoti apie ES vykstančius procesus, kelti ir spręsti jiems aktualius klausimus, pasijusti Europos piliečiais. O verslininkams tai puiki proga pristatyti savo produktus ir paslaugas.
Ankstesnė patirtis buvo nekokia
Pastarąjį kartą Italija prie ES vairo stojo prieš vienuolika metų – 2003 metų antrąjį pusmetį ir sulaukė daugiau kritikos nei pagyrų.
„Europa, dar neatsigavusi po ją suskaldžiusių nesutarimų dėl karo Irake, puoselėjo daug vilčių pasiekti susitarimą dėl ES Konstitucijos – tam jai reikėjo ne tik tvirto, bet ir santūraus politiko. Tačiau vietoj tokio žmogaus ES gavo poną S.Berlusconi (nuotr.), ne vietoje ir ne laiku laidantį juokelius, kandžias pastabas ir neslepiantį savo seno priešiškumo kolegai iš Italijos, EK pirmininkui Romano Prodi“, – rašė Briuselio leidinys „EU Observer“.
Vos tik atvykęs į EP pristatyti šalies pirmininkavimo prioritetų S.Berlusconi per kelias valandas sukėlė diplomatinę audrą. Jis vienam vokiečių europarlamentarui pareiškė, kad jis filme apie nacius turėtų vaidinti koncentracijos stovyklos prižiūrėtoją. Tas europarlamentaras, Martinas Schultzas, vėliau tapo vienu įtakingiausių Europos politikų ir EP pirmininku, o dabar tebėra kandidatas į EK vadovo postą.
Tokios pastabos pašiurpintas tuometis Vokietijos kancleris Gerhardas Schröderis atšaukė savo atostogas Italijoje. Bet ekscentriškasis S.Berlusconi spjovė ne tik į etiketo taisykles, bet ir į nusistovėjusią ES politiką.
Kritikos Briuselyje ir kairuoliškoje Europos žiniasklaidoje sukėlė atviras S.Berlusconi simpatizavimas Izraeliui bei draugystė su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu. Nors Rusijos prezidento V.Putino veiksmai separatistinėje Čečėnijoje buvo sulaukę itin griežtos tarptautinės kritikos, S.Berlusconi įvairiomis oficialiomis progomis negailėjo jam liaupsių. Dar labiau S.Berlusconi perlenkė lazdą vienašališkai užtikrinęs Rusijai, kad ji ilgainiui galės tapti ES nare, nors tokia galimybė bloke nė nebuvo svarstoma.
Tokie komentarai sulaukė EK kritikos, nors paprastai ši ES vykdomoji institucijastengiasi vengti bet kokių priekaištų bloko pirmininkės pareigas einančiai valstybei.
Tačiau, kaip teigia „EU Observer“, didžiausia nesėkmė, su kuria daugeliui siesis Italijos pirmininkavimas, yra ES Konstitucija. Nors derybos žlugo ne dėl Italijos kaltės, bet valstybėms narėms pritrūkus bendros politinės valios, keli diplomatai pareiškė nuostabą dėl to, kaip S.Berlusconi vedė šias opias derybas.
„Jam visa tai atrodė tarsi didelis žaidimas. Nebuvo jokio plano, jokios strategijos“, – skundėsi diplomatai. Anot jų, deryboms patekus į aklavietę S.Berlusconi pasiūlė geriau pakalbėti apie moteris ir futbolą.
Vis dėlto Italijos pirmininkavimas nebuvo bevaisis. Italija sugebėjo pasiekti susitarimą dėl vadinamosios augimo iniciatyvos, kuri numato didesnes investicijas infrastruktūros ir žinių ekonomikos projektams.
Pasibaigus pirmininkavimui S.Berlusconi pripažino, kad jam tai buvo „sudėtingiausias darbas, kurį kada nors teko dirbti“. Bet S.Berlusconi darbą labiau būtų galima pavadinti neužbaigtų darbų virtine.