Apie agresijos akivaizdoje išaugusius V.Putino reitingus ir Kremliaus režimo ateitį pasakojo vienas garsiausių Rusijos sociologų Lvovas Gudkovas. Ekspertas sako, kad smurtinio nacionalizmo sėkla, kurią Maskvos vyrukai ciniškai sėja savo visuomenėje, sudygs dešimtmečiams. Tai reiškia, kad Rusija ilgėsis V.Putino taip, kaip ilgisi Leonido Brežnevo.
- Kuriuo metu buvo užfiksuoti didžiausi bei mažiausi V.Putino reitingai?, - sociologo paklausė portalo slot.ru žurnalistė Lola Tagaeva.
- Labiausiai V.Putiną tauta palaikė 2008 metais. Tuo metu buvo ryškus patriotizmo protrūkis dėl Gruzijoje vykusio karo bei antigruziniškos propagandos. Jau tada buvo provokuojamas smurtas, mobilizacija ir pateisinami Rusijos kariniai veiksmai - viskas tam, kad apgintų „savus“.
Tokie pat veiksmai yra atliekami ir dabar Ukrainoje. Tačiau tų pačių metų rudenį prasidėjo finansų krizė ir prezidento reitingas pradėjo kristi.
Daugelis rusų, ypač labiau išsilavinę žmonės, su nerimu žvelgė į galimybę V.Putinui grįžti atgal į prezidento postą. 2012 metais išryškėjo augantis tautos nepasitenkinimas: 60 proc. rusų teigė, kad pavargo laukti visų V.Putino pažadų išpildymo - ekonomikos, gyvenimo lygio pagerėjimo, socialinių problemų sprendimo - ir norėjo, kad į valdžią ateitų naujas žmogus, turintis kitokį politinį planą.
Panašus žmonių požiūris buvo jau 2007 metais, kai prezidentu buvo išrinktas D.Medvedevas. Žmonės patikėjo jo pažadais apie šalies modernizaciją, institucijų reformas, konstitucinės valstybės kūrimą. D.Medvedevas nuvylė visą liaudį, nes buvo tik marionetė prezidento kėdėje. Po jo kadencijos į valdžią grįžo V.Putinas, su stipresniu autoritariniu režimu.
- Ar būtent dėl tokių prezidento veiksmų kilo tiek demonstracijų prieš V.Putiną?
- Protestų bangą sukėlė suklastoti rinkimų rezultatai, piketais buvo išreikštas nepasitenkinimas V.Putino konservatizmu bei nuojauta dėl neišvengiamos šalies degradacijos.
Kitais metais apie 45-47 proc. „Levados centro“ apklaustųjų manė, kad V.Putinui nederėtų kandidatuoti kituose rinkimuose 2018 metais. Jų manymų, valdžioje turėtų būti kitos politinės partijos atstovas, su kitokia šalį vystančią politine programa.
- Kas lėmė šių metų rekordiškai didelį V.Putino reitingą?
- Pirmiausia jis sulaukė didelio palaikymo iš biurokratų, valdininkų, valstybės įmonių darbuotojų. Vėliau prisijungė visi kiti tautiečiai, pritariantys Ukrainoje taikomai politikai.
Krymo prijungimą prie Rusijos palaikė daugiau nei 80 proc. žmonių. Tik nedidelė dalis gyventojų kitaip žvelgė į šią situaciją. Juos stabdė moralės normos, gėda dėl įvykių Ukrainoje.
Taip pat V.Putino nepalaikė dalis žmonių, kurie visai nesidomi politika. Tai pensijinio amžiaus žmonės, namų šeimininkės, kaimo gyventojai. Didžiausi V.Putino šalininkai - jauni žmonės iš provincijų, biurokratija ir valdžios sektorius.
- Siekis sukurti imperija pabudo net tuose žmonėse, kurie ketino išvykti iš Rusijos?
- Taip. Savęs tapatinimas su „stipria valstybe“ buvo ir yra labai svarbus kiekvienam asmeniui ar kolektyvui. Tai lyg kompensacija už nuolatinį žeminimą, socialinį bejėgiškumą, tai yra - už silpnąjį „aš“.
Tokie nepilnavertiškumo kompleksai atsirado iširus Sovietų Sąjungai. Tuo metu visi sakė, kad ir „vėl tas pats“; o dabar žmonės sako - „mes galim viską“.
V.Putino masinio palaikymo pagrindas yra politinė arba visuotinė apatija, politinio pasirinkimo nebuvimas, manipuliacija visuomenės nuomone, blėstanti viltis, kad valdžia padarys kažką gero ir naudingo žmonėms. Tai yra autoritarinio režimo supratimas.
Šiais metais emigruoti ketina mažiau žmonių nei 2011-2012 metais. Dabar tik 15-16 proc. gyventojų norėtų išvažiuoti gyventi kitur (2011-2012 metais skaičius siekė 22 proc.).
Rusų politika Ukrainoje, naudojanti karinį šantažą ir demagogiją, suvienijo gyventojus. Rusija bando „susigrąžinti“ savo žemes Ukrainoje, nori „apginti“ ten gyvenančius rusus nuo vietinių nacionalistų, banderovcų, priešinasi Vakarų spaudimui – visa tai vienija žmones ir didina pasitikėjimą valdžia.
Nemanau, kad po poros mėnesių toks patriotizmas išblės, jo pasekmės gyvuos dar visą dešimtmetį. Taip kaip vis dar negalime pamiršti buvusios sovietų sistemos.
- Taigi, nepilnavertiškumo kompleksas yra visų šių įvykių priežastis?
- Pavyzdžiui, žmogus gyvenantis nuo atlyginimo iki atlyginimo, skurstantis, su pavydu žiūri į tai ką rodo televizija – turtingus valdininkus. Jo gyvenime niekas nepasikeitė, nėra jokių ateities perspektyvų, jis nuolatos jaučiasi priklausomas nuo valdžios, neapsaugotas. Jis lygina L.Brežnevo santvarka, kai visas pasaulis bijojo rusų, visi gyveno kukliai, bet didingai, su dabartine korumpuota santvarka. Tokie palyginimai ir daro įtaką nepilnavertiškumo kompleksui.
Dėl to V.Putino agresyvūs santykiai su Vakarais ir kaimynais, jėgos demonstracija, išlaisvinimas iš moralinių varžymų, kuriuos Vakarai bando pritaikyti, visa tai patinka rusams, didina jiems pasitikėjimą savimi. Visas šis Rusijos autoriteto didinimas, pakėlė pasitikėjimą V.Putinu (kuris rūpinasi tik savo saugumu ir valdžios išlaikymu).
Užsienio politika vykdoma tik jėgos demonstravimu, grasinimais, ne realiais ekonominiais ar technologiniais pasiekimais. Apklausos rodo, kad žmonės V.Putino ekonominę veiklą, kovą su nusikalstamumu, terorizmu vertina kukliai, gyvenimo lygis nepasikeitė, korupcija vis dar auga, socialinės problemos, tokios kaip sveikatos apsauga, švietimas, transporto ar komunalinė infrastruktūra, degraduoja.
Nepaisant to yra viena labai sėkminga sritis – tarptautiniai santykiai. Manoma, kad jis sugrąžino pagarbą rusams Vakaruose, o Rusija dabar lygiavertė kitoms G7 šalims. Šis faktorius yra labai svarbus gyventojams.
- Ar 83 proc. V.Putino reitingui yra galutinis didžiausias skaičius?
- 2008 metų rugpjūtį jo politiką palaikė didesnis skaičius gyventojų – 87 proc. Tų metų balandį neigiamai V.Putiną vertino 16-17 proc., rugpjūtį skaičius neviršijo 6-7 proc.
- Ar ekonominė šalies situacija darys įtaką žmonių nuomonei ir rudenį reitingas sumažės?
- Taip, reitingas po truputį mažės ir lapkritį, tikriausiai, bus 63-65 proc. Didės nepasitenkinimas kainų augimu ir rublio nuvertėjimu.
Nėra dirbtinio būdo palaikyti gyventojų nacionalinį pasitenkinimą labai ilgą laiką.
- Galima kurstyti nacionalizmą NATO, JAV ir kitais grasinimais.
- Taip, visa tai bus vykdoma, tačiau ne tiek ilgai. Visos propagandos ilgiausiai gyvuoja 2-3 mėnesius, tačiau šiuo atveju gyvuos kiek ilgiau.
- Ar bus nusivylimo iš Krymo gyventojų?
- Bus, kai žmonės pajus ekonomines pasekmes dabartinės politikos, jau dabar yra prasidėjusi infliacija. Vykdomos sankcijos irgi turės įtakos, greitu metu sumažės importas. Dėl visų pasekmių žmonės kaltins valdžia.
- Dabar Rusija skelbia, kad sankcijai jos nebaugina. Ar rudenį pradės kalbėti apie realias sankcijų pasekmes?
- Tai yra žemos kompetencijos įrodymas. Už viska reikės mokėt tiek mums, tiek mūsų vaikams ir po 10 metų. Kiekvienas autoritarinis režimas iš pradžių yra palaikomas, jis suteikia vilčių, kad lyderis panaikins šalyje krizę, išspręs visas problemas, tačiau po kiek laiko visos viltys bus sudaužytos, kadangi valdžia rūpinasi tik savo saugumu, korupcijos vystymu.
Šalyje staigios krizės nebus, gyvenimo lygis žemės vos po 1-2 procentus į metus. Per ateinančius metus didelio nusivylimo valdžia nematysime, ji lėtai augs, o valdžios autoritetas silps.
Politinė ekstazė, didelės valstybės siekimas mažės. Dabar Rusija yra izoliuota, o požiūris į ją yra blogesnis nei buvo per visus praėjusius 25 metus. Apklausos rodo, kad Rusija kelia visuotinę antipatiją ir tampa problematiška zona, su kuria niekas nenori turėti reikalų.
Parengė Julija Melkova