Paprastai apie naujus ambasadorius, netgi tokios šalies kaip JAV, mėgstama atsiliepti vien diplomatiškai.
Viešumoje – ir lakoniškai, mandagiai pabrėžiant nesyk girdėtas, netgi banalias frazes apie šalių santykių stiprinimą, bendradarbiavimo svarbą ir reiškiant viltį, kad viskas bus tik geriau.
Būtent taip šią savaitę Maskva reagavo į 64 metų J.Teffto patvirtinimą JAV ambasadoriumi Rusijoje. Jokių ženklų apie nurytą kartėlį.
„Sprendimas buvo priimtas prieš 10 dienų, jis yra teigiamas, šalių politikos ambasadoriai nelemia“, – lakoniškai apie J.Teffto paskyrimą atsiliepė vienas Rusijos diplomatinis šaltinis Maskvoje.
Bet, apžvalgininkų nuomone, J.Teffto, kuris nelaiko žodžio kišenėje, kiek tai leidžia diplomato rangas, paskyrimas yra mažų mažiausiai simbolinis JAV administracijos signalas Rusijai. O, kai kurių Kremliaus kritikų nuomone, gal net amerikiečių vidurinis pirštas, parodytas Maskvai.
Atšalę abiejų šalių santykiai dėl Maskvos vaidmens Ukrainos krizės metu nė kiek neprimena dar prieš kelerius metus reklamuotos „santykių paleidimo iš naujo“ politikos dvasios.
Viena kitai kaltinimus viešai svaidančios JAV ir Rusija puikiai supranta simbolių kalbą, tad tokios spalvingos asmenybės kaip J.Tefftas paskyrimas – neatsitiktinis.
Diplomatas – ne naujokas
Pirmiausia J.Tefftas – joks diplomatijos naujokas. Greičiau atvirkščiai, jis – patyręs veteranas, puikiai išmanantis regiono politiką, žinantis reikiamus žmones ir organizacijas.
Prestižinį Džordžtauno universitetą 1978 metais baigęs ir istoriko išsilavinimą įgijęs J.Tefftas jau tuomet darbavosi JAV valstybės departamente ir greitai kilo karjeros laiptais.
Pirmasis ryškus jo karjeros vaidmuo – darbas JAV delegacijoje, kuri 1985 metais derėjosi su Sovietų Sąjunga dėl Strateginės ginkluotės mažinimo sutarties.
Vėliau jis buvo paskirtas patarėju politikos klausimais JAV ambasadoje Romoje, o nuo 1992-ųjų ėmė gilintis į Rusijos politikos reikalus. Ir greitai tapo Rusijos ir buvusios Sovietų Sąjungos reikalų departamento direktoriumi ir ekspertu.
„Dar kai dirbau JAV ambasadoriumi buvusioje Sovietų Sąjungoje, jis jau buvo vienas geriausių Rusijos ekspertų“, – pagyrų J.Tefftui negailėjo JAV diplomatijos žvaigžde laikomas Johnas Mattlockas, kurį JAV ambasadoriumi Maskvoje du sykius paskyrė skirtingi Amerikos lyderiai – Ronaldas Reaganas ir George’as W.Bushas.
Jau 1996 metais J.Tefftas laisvai pavadavo Jungtinių Valstijų ambasadorių Maskvoje, vėliau dirbo elitinio Nacionalinio karo koledžo Vašingtone tarptautinių reikalų patarėju.
Už savo darbą JAV valstybės departamento ir prezidento buvo įvertintas medaliais, o svarbiausias įvertinimas – naujas postas. Ir ne bet kur, o Vilniuje, kur J.Tefftas buvo paskirtas JAV ambasadoriumi.
Svarbus indėlis Lietuvoje
Būtent čia, Lietuvoje, nuo 2000 iki 2003 metų dirbęs J.Tefftas itin svariai prisidėjo, kad NATO nare tuomet tik siekusi būti Lietuva sulauktų Jungtinių Amerikos Valstijų paramos.
Tiek tiesioginės, mat būtent iš JAV pinigų Lietuva įsigijo efektyviausių iki šiol turimų prieštankinių ir priešlėktuvinių gynybos sistemų „Javelin“ bei „Stinger“, tiek simbolinės.
Ant Vilniaus rotušės sienos kabo lentelė, kurioje iškalta garsioji JAV prezidento G.W.Busho frazė, pasakyta 2002 metais mūsų sostinėje: „Kiekvienas, pasirinkęs Lietuvą savo priešu, taps ir Jungtinių Amerikos Valstijų priešu.“
Ištaręs šiuos žodžius, galingiausios pasaulio valstybės lyderis Lietuvai suteikė itin daug pasitikėjimo ir tai sutapo su mūsų šalies pakvietimu į NATO.
Nors šią garsiąją frazę ištarė G.W.Bushas, teigiama, kad tikrasis šios frazės autorius ir istorinio vizito organizatorius tuo metu stovėjo visai šalia prezidento. Jis – būtent J.Tefftas.
„Lietuva, NATO ir ponas Tefftas yra trys neatsiejami dalykai“, – „Lietuvos rytui“ pasakojo Lietuvos ambasadorius Ukrainoje Petras Vaitiekūnas. Lietuvis gerai pažįsta amerikietį, nes kartu dirbo Ukrainoje ir Gruzijoje, kai pastarąją siaubė Rusijos kariuomenė.
Lietuvių pagarbą ir pasitikėjimą J.Tefftas pelnė jau per pirmąjį viešą pasirodymą Vilniuje. Tada, 2000 metų rugpjūčio 30 dieną, vos įžengęs į salę, kurioje vyko spaudos konferencija, į žurnalistus diplomatas kreipėsi lietuviškai.
Jis tapo pirmuoju JAV ambasadoriumi, kuris mokėjo mūsų kalbą. Jau nuo pirmųjų akimirkų buvo aišku, kad J.Tefftas – kitoks diplomatas. Į Vilnių atvyko žinodamas ne tik apie politinę situaciją, bet ir apie lietuvių kultūrą ir istoriją.
Kaip geraširdis, šiltai su visais bendraujantis kaimynas iš serialo „Simpsonai“ atrodantis ir skrybėles kolekcionuojantis J.Tefftas iš pažiūros gal ir neprimintų ambasadoriaus.
Lietuvoje jis galėdavo ramiai grybauti miškuose prie Varėnos, o Gruzijoje lyg patyręs dainininkas traukė Louiso Armstrongo „It’s a Wonderful World“.
Tačiau neįvertinti šio žmogaus ir jo intelekto būtų milžiniška klaida.
Jį pažįstantys žmonės teigia, kad J.Tefftas gali sužavėti netgi tada, kai kalbama apie ne itin malonius dalykus.
„Vienu momentu jis gali sužavėti oponentą, o tada jį suvalgyti neužspringdamas“, – vaizdžiai J.Teffto gebėjimus apibūdino Kijeve dirbantis analitikas Michailas Pogrebinskis.
„Jau atrodydavo, kad jis eina prie durų, tada staiga apsisuka ir sako: „Ak, taip, dar vienas dalykas.“ Ir tada kiek žemesniu tonu nesupratingam ar bendradarbiauti nenorinčiam valdžios pareigūnui paaiškina, kad asmeniškai rūpinasi jo dukters viza dėl studijų JAV“, – antrino vienas JAV valstybės sekretoriaus pavaduotojų Thomas Melia.
Rusijos priešų draugas
Ne paslaptis, kad Lietuvos ir kitų Baltijos šalių narystei Aljanse tuomet aršiai priešinosi Maskva. Lygiai taip pat Rusija priešinasi Gruzijos ir Ukrainos euroatlantiniams siekiams.
Tad jokių sutapimų, jog J.Tefftas yra dirbęs JAV ambasadoriumi tiek Gruzijoje (2005–2009), tiek nuo 2009-ųjų Ukrainoje. O juk būtent visos išvardytos šalys jau kelerius metus apklausose nuolat atsiduria Rusijos priešų sąrašo viršūnėje.
J.Teffto, kaip Rusijos eksperto, vaidmuo čia irgi svarbus. Bent jau taip atrodo Kremliaus politikos virtuvės atstovams.
„Sprendimas jį skirti ambasadoriumi rodo tam tikrą požiūrį. J.Tefftas Maskvoje jau spėjo pagarsėti dėl savo vaidmens Gruzijos ir Ukrainos vidaus politikoje.
Daugelis Rusijos pareigūnų jį vadina Ukrainos Oranžinės revoliucijos patarėju ir palaikys su juo šaltus santykius“, – sakė Trišalio tarptautinio klubo viceprezidentas Dmitrijus Polikanovas.
Maskva įsitikinusi, kad būtent JAV ir ypač J.Tefftas organizavo Oranžinę revoliuciją ir provakarietiškas permainas Ukrainoje, kurios iki šiol nenori paleisti iš savo įtakos zonos. Net ir pernai, kai J.Teffto ambasadoriaus kadencija Ukrainoje buvo pasibaigusi, Rusijos ekspertai jį kaltino antirusiškų nuotaikų kurstymu Kijeve.
„Ukrainoje jo vaidmuo organizuojant tuos įvykius – protestus prieš Viktorą Janukovyčių ir pan. negali būti pervertintas“, – sakė Rusijos ir JAV santykių eksperte ir Vašingtono kritike laikoma Veronika Krašeninikova.
„Nesu antirusiškai nusiteikęs, aš tiesiog tikiu, kad visi šiame pasaulyje turėtų išmokti sugyventi ir gerbti šalių suverenumą bei nepriklausomybę“, – gindamasis Rusijai viename interviu dar 2009 metais sugebėjo įgelti J.Tefftas.
Amerika atsikratė naivumo
Beje, įdomu tai, kad ambasadoriumi J.Tefftas skiriamas po to, kai šį postą savo noru paliko Michaelas McFaulas, – jis savo pamainą įvertino itin palankiai.
„Puikus pasirinkimas, vienas geriausių JAV ambasadorių“, – teigė M.McFaulas. Šis garsus akademikas irgi laikomas Rusijos ekspertu, bet yra visiška priešingybė J.Tefftui.
Būtent M.McFaulas buvo garsiosios „reset“ – santykių paleidimo iš naujo politikos autorius, suorganizavęs simbolinį Rusijos ir JAV diplomatijos vadovų mygtuko paspaudimą.
Raudonas mygtukas, turėjęs pažymėti naujos Vašingtono ir Maskvos santykių eros pradžią, dabar tikriausiai kur nors giliai nukištas arba išmestas į šiukšlių kibirą, o M.McFaulo pastangos vadinamos naiviomis.
Šaltasis karas – taip dabar apibūdinami Rusijos ir JAV santykiai. Šios šalys nesyk susikirto dėl Sirijos, Irano, Gruzijos, o dabar ir dėl Ukrainos, kuri tapo lūžio tašku. JAV ir vėl kone atvirai įvardija Rusiją kaip geopolitinę priešininkę, o pati Rusija tokios priešpriešos politikos niekada ir nebuvo atsisakiusi.
M.McFaulo pastangos gerinti JAV ir Rusijos santykius atsimušė kaip į sieną, o jis pats viešai skundėsi dėl Kremliaus kontroliuojamos žiniasklaidos elgesio – rusų žurnalistai ambasadorių sykį buvo kone užpuolę gatvėje ir apkaltinę nederama parama Rusijos opozicijai.
Galiausiai nusivylęs Rusija M.McFaulas nusprendė nebekentėti ir palikti šį postą, o optimistines buvusio ambasadoriaus kalbas apie santykių paleidimą iš naujo pakeitė griežta kritika Kremliui.
Davido Kramerio – J.Teffto kolegos JAV valstybės departamente – nuomone, naujasis JAV ambasadorius Maskvoje bus labiau gerbiamas nei M.McFaulas. Gerbiamas vien dėl savo patirties, tvirtos pozicijos ir seno sukirpimo žmogaus įvaizdžio.
Jam nereikia naudotis „Twitter“, bet jo pasakyti žodžiai pasklinda plačiai.
Geras ženklas ir mums?
„Kad Amerika į Maskvą siunčia būtent poną Tefftą, yra labai geras ženklas.
Tai rodo, kad Amerikos ir Rusijos santykiuose artėja permainos“, – dar gegužę sakė diplomatas P.Vaitiekūnas.
Kokios permainos įvyks, kai J.Tefftas taps Amerikos ambasadoriumi Maskvoje?
„Amerikos pozicija taps aiškesnė ir tvirtesnė. Rusija jau pralaimėjo. Galbūt to dar nesupranta, galbūt tai dar nėra jaučiama, tačiau, vienaip ar kitaip, Kremliaus nomenklatūra jau patyrė pralaimėjimą.
JAV ir ES sankcijos yra labai rimtos, nors pasekmės bus juntamos tik po kokių 3–4 metų. Ir tai nėra vien politinis pralaimėjimas. Ką reiškia vien tai, kad Rusija nebegaus aukštųjų technologijų iš Vakarų.
Tik kyla klausimas, kas įvyks pirmiau – subyrės Rusija ar konfliktas išsiplės į kitas Europos teritorijas.
Manau, kad ponas Tefftas yra labai puikus diplomatas, jis sugebės pakeisti situaciją“, – apie pasikeitusius Vakarų ir Rusijos santykius kalbėjo diplomatas P.Vaitiekūnas.
Kol kas santūrią Maskvos reakciją praskiedė aštriais antiamerikietiškais pareiškimais garsėjantis Rusijos ambasadorius JT Vitalijus Čiurkinas.
„Jei jis, remdamasis savo patirtimi ir mums ne itin palankiomis kalbomis, čia atvyksta erzinti Rusijos, tai jo, kaip ambasadoriaus, efektyvumas bus lygus nuliui“, – rėžė V.Čiurkinas.
Bet atrodo, kad Amerikos požiūris – su Rusija kalbėtis vienintele jai suprantama jėgos kalba – atspindi pasirinkimą – taikaus linksmuolio, kuris gali drėbti karčią tiesą į akis.
