Panašus modelio lėktuvas – MD-83, kuris tėra kiek patobulinta dar senesnio MD-82 versija, praėjusią savaitę nukrito Malyje. Iš Burkina Faso į Alžyrą skridęs „Air Algerie“ orlaivis su 116 žmonių tėškėsi į žemę.
Jau po to ši bendrovė kaltinta, kad eksploatuoja pasenusius ir skraidyti netinkamus orlaivius.
O juk pastarieji – modernesni už senutėlius MD-82, kuriuos turi „African Express“.
Lėktuvas, kurio dar praėjusio amžiaus 9-jame dešimtmetyje išsižadėjo Italijos bendrovė „Alitalia“, buvo noriai priimtas į „African Express“ orlaivių flotilę.
Senasis MD-82 dabar skraidina keleivius nedideliais atstumais, leisdamasis konfliktų ir teroristų nualintose vietose.
Didžiuojasi senu kledaru
Prabangos tikėtis čia tikrai neverta. Senajame MD-82 lėktuve nėra modernios skrydžio valdymo aparatūros, kėdės aptriušusios, pilotų kabinos kuklios, o salone – tvanku nuo daugybės susispaudusių ir alkūnėmis besistumdančių žmonių.
Bet niekas pernelyg nesiskundžia. Skraidyti aptriušusiu orlaiviu yra kone privilegija.
„Gali būti „Emyrates“, „British Airways“ oro linijų pilotas, skraidyti iš Dubajaus į Londoną dideliais lėktuvais, – kalba „African Express“ pilotas Rubenas Gamero. – Arba daryti tai, ką darau aš, – būti aviatoriumi.“
R.Gamero, kuris yra ne tiktai vyresnysis pilotas, bet ir „African Express“ vykdomos veiklos direktorius, teigia, kad jam aptriušę Afrikos oro uostai ir pavargę lėktuvai reiškia daugiau, nei gali atrodyti iš pirmo žvilgsnio.
Nuosavos oro linijos Afrikos šalims yra tarsi kulto ir įsitikinimų sistemos dalis. Tai suteikia vilčių šviesesnei ateičiai, kurioje nėra tiek skurdo ir kančios.
Negali skristi toli
Ši skrydžių bendrovė veikia nuo 1986 m. ir vykdo skrydžius į Keniją, Somalį, Jungtinius Arabų Emyratus ir Jemeną.
Oro linijų turima flotilė, švelniai tariant, senstelėjusi ir negausi: visi 7 lėktuvai buvo sukurti praėjusio amžiaus pabaigoje, yra technologiškai pasenę ir pažangių Vakarų skrydžių bendrovių seniai nebenaudojami.
Bet antrąjį gyvenimą „African Express“ oro linijose gavęs lėktuvas MD-82 skraido iš Kenijos sostinės Nairobio, kur yra įsikūrusi pati skrydžių bendrovės būstinė, į Dubajų Jungtiniuose Arabų Emyratuose.
Pakeliui lėktuvas stabteli Somalio sostinėje Mogadiše, kur nuolat aidi šūviai, vėliau – autonomiško Somalio regiono Somalilando sostinėje Hargeisoje ir Berberyje Šiaurės Sudane.
Lėktuvas tarpinėse stotelėse ilgai neužsibūna.
Prisipildo degalų, išleidžia vienus, priima kitus keleivius, iškrauna į lagaminus ir apdriskusias kartotines dėžes supakuotą jų bagažą ir vėl kyla aukštyn. Pamaldūs musulmonai nesijaudina dėl saugumo – kaip Dievas duos. Juolab kad ir atstumas nėra didelis.
Nors kitaip ir būti negalėtų – lėktuvo modelis nepritaikytas ilgiems skrydžiams. MD-82 bakas nedidelis, o variklis gana silpnas, todėl jį ir kitus jam giminingus MD serijos lėktuvus dar devintajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje išstūmė pažangesni „Boeing“ orlaiviai.
Leidžiasi teroro židiniuose
Pagrindinė „African Express“ kamuojanti problema yra saugumas. Lėktuvai seni, oro uostai menkai sutvarkyti, orlaivio nutupdymas sudėtingas, o stotelės – karštuose terorizmo ir konfliktų židiniuose.
Pilotas R.Gamero su MD-82 atlieka, rodos, neįmanomą triuką: jis nutupdo lėktuvą ant siauro, trumpučio tūpimo tako Berberos oro uoste, kuriame pučia stiprūs aukštumų vėjai.
Pats R.Gamero juokiasi, kad išlepinti prabangių oro linijų pilotai turėtų gerokai paprakaituoti dirbdami tokiomis sąlygomis.
Nepaprastai trumpas kilimo takas yra ir kitoje tarpinėje MD-82 stotelėje – piratų sostine vadinamame Mogadiše. Prie šio tako 2007 m. per mūšį buvo apšaudytas ir sudužo vienas Rusijos lėktuvas.
„Kiekvienas Rytų Afrikos kilimo ir tūpimo takas privalo turėti savo sąskaitoje bent vieną sudužusį Rusijos lėktuvą. Tai lyg trofėjus“, – laido juodojo humoro juokelius ir šilto, ir šalto savo darbe matęs pilotas R.Gamero.
Somalyje, kuriame itin aktyviai veikia teroristų grupuotės ir nesibaigia neramumai, transporto saugumą užtikrinti išties sunku.
Vis dėlto drąsus ir savimi pasitikintis MD-82 pilotas R.Gamero ramina: „Al-Shabaab“ teroristai nėra tokie kvaili, kad bombarduotų mus, nes taip jie bombarduotų patys save – juk jie irgi keliauja.“
Trūksta vietų atsisėsti
R.Gamero pilotuojamas MD-82 skrenda iš krikščioniškojo pasaulio į islamiškąjį, virš dykumų ir Indijos vandenyno. Kartkartėmis suvirpėdamas jis skraidina žmones iš vieno oro uosto į kitą.
Keleivinio lėktuvo salone dirba maloniai besišypsančios stiuardesės ir stiuardai. Jie, kaip ir visi orlaivių palydovai, keleivius supažindina su saugumo reikalavimais ir elgesiu nelaimės atveju.
Vėliau visus aprūpina maistu – paprastu, bet kaip silpnoms Afrikos oro linijoms pakankamai geru.
MD-82 keleiviai – vietiniai verslininkai, genčių nariai, vilkintys togas, uniformuoti karininkai, kūdikius žindančios moterys su hidžabais ir kartkartėmis pasirodantys europiečiai, teikiantys humanitarinę ir medicinos pagalbą Afrikos šalims.
Kartais pasitaiko, kad keleivių yra daugiau nei sėdimųjų vietų lėktuve.
Pilotas ir įgula pasakoja, kad dėl to kalti bilietų pardavėjai, kurie už kiekvieną parduotą bilietą gauna solidžius komisinius grynaisiais.
Vietų negavę keleiviai stovi ant tako tarp sėdynių arba laukia, kol kas nors pasislinks ir juos priims atsisėsti šalia. Ne, tai ne – skrendant galima ir pastovėti. Išties ne pats saugiausias būdas skraidyti.
Lėktuvai – nauja religija
„Gali būti arba pelės galva, arba drakono uodega. Čia aš esu pelės galva. Mes esame lyg maža pelė, bet kasdien daromės vis didesni ir geresni“, – apie „African Express“ vaizdingai kalba R.Gamero.
Jis nuolatos moko naujus pilotus ir tikisi, kad oro linijos ateityje stiprės.
R.Gamero teigia, kad saugumas – ne vienintelis iššūkis, su kuriuo nuolat susiduria didžiuliu greičiu skrendantis ir už daugiau nei šimtą gyvybių atsakingas „African Express“ pilotas.
Orlaivio kapitonas susiduria su išskirtinai šioms oro linijoms būdingais sunkumais: nusikalstamumu, platinamomis pavojingomis infekcinėmis ligomis, nepratusių skraidyti keleivių bloga savijauta ir padirbtais pasais.
Nepaisant to, keliauti MD-82 norinčiųjų vis daugėja.
„Aš esu lyg religija, mėginanti paversti ateistus tikinčiaisiais. O mano mantra – taisyklių laikymasis“, – pasakoja apie oro bendrovės iškilimą svajojantis pilotas R.Gamero, kuris nori, kad Afrikos gyventojai po truputį priprastų prie skraidymo.
„Sveiki atvykę į džiungles“, – susikaupęs galiausiai sumurma pilotas, tirštame lėktuvų Dubajaus oro uoste mėgindamas nutupdyti savo senąjį MD-82.
R.Gamero nuoširdžiai tikisi, kad kada nors toks dūzgesys ir lėktuvų spindesys bus ir Afrikos šalių oro uostuose. („The Monocle“, LR)
Įsivaizduokite – skrendate senu, kiek parūdijusiu tvankiu kledaru, kuris visas dreba, bet kada gali tėkštis į žemę. Ir nesiskundžiate. Priešingai – didžiuojatės, kad teko garbė skristi lėktuvu MD-82.
