Dvejus metus Maskvoje nuo tarptautinių arešto orderių slapstęsis veikėjas dabar sėdi separatistų perimtame Donecko administracijos pastate saugomas dviejų ginkluotų kazokų asmens sargybinių. Iš čia naujasis DLR vicepremjeras koordinuoja sukilėlių veiklą.
„Buvau pakviestas Donecko liaudies respublikos atkurti teisėsaugos. Manau, kad mano patirtis panašiose situacijose privertė kreiptis būtent į mane“, – kreivai šypsodamasis aiškina 63 metų V.Antiufejevas.
Jis išgarsėjo 1991 metais Rygoje, bandydamas sukelti maištą prieš naująją Latvijos valdžią.
Ilgai dirbo Padniestrėje
Specialiajam milicijos padaliniui OMON vadovavęs rusas, padedamas KGB, bandė nukreipti Latvijos jėgos struktūras prieš naująją vyriausybę.
Bet sukilimas žlugo, ir V.Antiufejevas bei jo parankiniai vos spėjo pasprukti nuo arešto ir gresiančių griežtų bausmių.
Tiesa, ramus laikotarpis truko neilgai.
Beveik iškart po neramumų Latvijoje jis pasirodė Padniestrėje – Vladimiro Ševcovo slapyvardžiu. Separatistinėje respublikoje jis du dešimtmečius užėmė valstybės saugumo ministro postą, kurį buvo priverstas palikti tik po nesėkmingai susiklosčiusių 2012 metų rinkimų. V.Antiufejevas, savo nelaimei, parėmė ne tą kandidatą.
„Taip, viskas baigėsi nesėkmingai, tačiau savo darbą vertinu teigiamai. Vienas sukūriau visą valstybės saugumo aparatą, kuris veikė geriausiai regione“, – pasakoja V.Antiufejevas, bet pamiršta paminėti, kad Padniestrėje buvo apkaltintas lėšų švaistymu, dokumentų klastojimu ir naudojimusi tarnybine padėtimi.
Ne pirmas maskvietis
Pats V.Antiufejevas drąsiai save vadina „politikos mokslininku“ ir prisipažįsta dirbęs Pietų Osetijoje, Abchazijoje ir Rusijos aneksuotame Kryme.
„Mano darbo istorija nėra paslaptis. Dirbau šiuose regionuose ir iš jų valdžios gavau apdovanojimus“, – giriasi DLR strategas.
Sibire gimęs V.Antiufejevas iš Maskvos į Rytų Ukrainą atvyko jau prasidėjus neramumams. Taip pat Donecke atsirado ir kiti du separatistų lyderiai Igoris Girkinas ir Aleksandras Borodajus.
I.Girkinas, geriau žinomas Strelkovo pseudonimu, jau nuo balandžio mėnesio vadovauja kariniams veiksmams prieš Ukrainos pajėgas.
DLR ministru pirmininku pasiskelbęs A.Borodajus, kaip ir jo naujasis pavaduotojas, kurį laiką darbavosi Padniestrėje. Su Strelkovu jį sieja bendra patirtis Čečėnijoje ir Kryme bei publikacijos Rusijos nacionalistų laikraštyje „Zavtra“.
„Tai klasikinis Kremliaus žaidimas. Patikimi žmonės siunčiami į neramius regionus, kad kurstytų sukilėlius ir palaikytų pasipriešinimo teisėtai valdžiai veiksmus.
Matėme tokius pavyzdžius Padniestrėje, Abchazijoje. Tai tie patys žmonės, atspindintys šią Kremliaus strategiją“, – teigia Laisvosios Europos radijo žurnalistas Brianas Whitemore’as.
Šįkart sulaukė dėmesio
Tiesa, šį kartą separatizmo kurstytojai neišvengė viešumo. Pasaulio žiniasklaidos susidomėjimas įvykiais Ukrainoje praskleidė paslapties šydą ir nuo pagrindinių jų dalyvių.
„Pasaulio bendruomenė stebi situaciją. Dabar jau nebėra galimybių viską neigti ir siųsti taikos palaikymo būrius“, – sako B.Whitemore’as.
Dar didesne problema Kremliaus eksporto vadovams tapo tai, kad naujoji Ukrainos valdžia nepasiduoda Rusijos jėgos demonstravimui. Vos išrinktas prezidentas Petro Porošenka sustiprino antiteroristinę operaciją ir skyrė papildomą finansavimą kariuomenei.
Konfliktas, jau privertęs 230 tūkstančių žmonių palikti savo namus ir pareikalavęs 1000 aukų, vis labiau sprūsta iš Rusijos rankų. Norėdama paremti separatistus, Maskva siunčia modernią ginkluotę, tačiau jai valdyti trūksta specialistų. Nėra ir žmonių, galinčių parengti naują strategiją.
„Akivaizdu, kad Rusija neturėjo aiškaus plano, kas bus daroma su Rytų Ukraina, o situacija greitai pasisuko nepalankia linkme.
Matyt, buvo norima trumpos operacijos, po kurios Kijevas būtų priverstas sėstis prie derybų stalo, bet tai nepavyko“, – aiškina Niujorko universiteto profesorius Markas Galeotti.
Užduotis – suvaldyti chaosą
„Tokie veikėjai kaip V.Antiufejevas yra kita tos pačios monetos pusė – politikos technologai. Jie siunčiami iš Maskvos, kad suvaldytų chaosą.
Tokie žmonės nėra kvaili, jie moka tiek valdyti save, tiek susidoroti su panašiomis užduotimis“, – pabrėžia M.Galeotti.
Ir iš tiesų V.Antiufejevas išlieka ramus net sulaukdamas sudėtingiausių klausimų ir nenustoja aiškinti, kad Ukraina yra dirbtinai sukurta valstybė.
Esą „tik Rusija gali garantuoti šios teritorijos integralumą“.
Iliustruodamas tariamą Kijevo beviltiškumą separatistų strategas pateikia pavyzdį iš pasakos apie auksinę žuvelę.
„Žvejo žmona irgi norėjo auksinių rūmų, norėjo tiek daug, kad galiausiai liko prie suskilusios geldos. Taip nutiks ir Kijevui. Pasakos pabaigoje viskas grįš į savo vietas“, – šypsodamasis tikina V.Antiufejevas.
Luhanskas vadinamas mirusiu miestu
Nuo šios savaitės pradžios Luhanske (nuotr.) nėra elektros, mažėja degalų atsargos, parduotuvių lentynos tuščios, o medikai priversti pacientus išleisti gydytis į namus.
„Blokada ir nuolatinis apšaudymas iš raketų miestą pastūmėjo humanitarinės katastrofos link. Gyventojai žūsta namuose, kiemuose, gatvėse. Kiekvieną dieną vis daugiau mirčių ir destrukcijos“, – teigė Luhansko meras Serhijus Kovalenka.
400 tūkstančių gyventojų turėjusio Luhansko populiacija sumažėjo daugiau nei perpus. Žmonės palieka miestą dėl smurto ir apgailėtinų gyvenimo sąlygų.
„Gydytojai nieko negali padaryti, nebent apsiverkti. Kasdien ateina sužeistų žmonių, bet mes jiems negalime padėti. Trūksta net paprasčiausių pirmosios pagalbos priemonių“, – pasakojo Luhansko regioninės ligoninės gydytojas Fiodoras Solianikas.
Ukrainos pareigūnų teigimu, daugiau nei 100 kilometrų pasienio ruožą, besiribojantį su Rusija, kontroliuoja separatistai. Būtent čia į Ukrainą permetama rusiška ginkluotė ir kitokia parama sukilėliams.
Remiantis oficialia statistika, per karinius veiksmus Luhanske jau žuvo apie 100 civilių gyventojų, tačiau tikslius duomenis gauti labai sunku, nes nedirba jokios valstybinės įstaigos.
Vietos valstybės tarnautojai užversti paramos prašymais. Specialiai įkurtas krizių centras kasdien sulaukia iki 1,8 tūkst. prašymų pagelbėti maistu, drabužiais ar kitomis būtiniausiomis priemonėmis ir paslaugomis.