Kaip pirmadienį paviešintoje savo įvykių analizėje skelbia nevyriausybinio projekto „Informacinis pasipriešinimas“ (rus. – „Информационное Сопротивление“) ekspertai, Užkarpatės klausimu būtų naudojamasi Rusijai spaudžiant Ukrainą derėtis su šalies rytuose siaučiančiais teroristais dėl Donbaso ateities.
Užkarpatės sritis – tai Ukrainos sritis šalies vakaruose. Ji ribojasi su Lvovo, ir Ivano Frankivsko sritimis, pietuose – su Vengrija, vakaruose – su Slovakija, o šiaurės vakaruose – su Lenkija. Administracinis Užkarpatės centras – Užhorodas.
Užkarpatėje yra per 1,2 mln. gyventojų. Didžiausią jų dalį (apie 80 proc.) sudaro ukrainiečiai. Antra pagal didumą tautinė grupė čia – vengrai. Etninių rusų Užkarpatėje nėra daug.
Kaip pažymi „Informacinio pasipriešinimo“ ekspertai, nuo antiteroristinės operacijos pradžios šalies rytuose buvo užfiksuoti keli bandymai į Užkarpatę gabenti ginklus. Kiek ginklų iki dabar iš tiesų nugabenta, – galima tik spėlioti.
Be to, vietos gyventojai vis dažniau praneša, kad į šį regioną atvyksta jaunų sportiškų vyrų grupelių. Jos apsistoja buvusio prezidento V.Janukovyčiaus draugų vilose arba objektuose, priklausančiuose Ukrainos stačiatikių cerkvei, įeinančiai į Maskvos patriarchato sudėtį.
Tuo pat metu vis labiau aktyvėja vadinamųjų Užkarpatės rusinų ir Užkarpatės vengrų atstovai, kurie patys negyvena Užkarpatėje, tačiau garsiai šaukia, jog atstovauja 90 proc. regiono gyventojų interesams (beveik parengtas „referendumo“ rezultatas). Pagrindinės jų pretenzijos, reiškiamos šalies valdžiai, – tariamas tautinių mažumų regione genocidas ir tai, kad nebuvo pripažintas 1991 m. organizuotas referendumas dėl autonomijos suteikimo regionui. Keldami savo pretenzijas, šie veikėjai reikalauja Užkarpatėje sukurti rusinų ir vengrų autonomiją.
„Jei nebus patenkinti reikalavimai, šie rusinai savo tikslus pasiekti grasina jėga (greičiausiai su jau atsiųstais agentais, kurie šiuo metu vis dar tūno šešėlyje. Be Rusijos Federacijos pagalbos, rusinai tikisi paramos ir iš Vengrijos partijos „Jobbik“ (vengr. „Jobbik Magyarországért Mozgalom“).
„Jobbik“ Vengrijoje laikoma ultradešiniąja nacionalistine partija. Jai priskiriamos neofašistinės, neonacistinės, rasistinės, antisemitinės, antičigoniškos ir homofobinės pažiūros. Ukrainoje neslepiamas nerimas dėl to, kad ši partija gali tapti centrine rusinų ir vengrų autonomijos Europoje šaukle.
„Informacinio pasipriešinimo“ ekspertai pažymi, kad Užkarpatėje bruzdantys separatistai jau kelis kartus buvo susitikę ir bendravo su separatistų, Ukrainą terorizuojančių Donbase, lyderiais. Visai tikėtina, kad šalies valdžią stumiant derėtis dėl šalies rytų ateities Užkarpatė gali būti panaudota kaip spaudimo priemonė.
Ukrainiečiai atkreipia dėmesį ir į tai, kad dar liepos 6–7 dienomis Jaltoje (Rusijos aneksuotas Krymas) vykusioje konferencijoje kaip galutinis dokumentas jau buvo pasirašytas Ukrainos, Naujosios Rusijos ir Užkarpatės Rusios liaudies išsivadavimo fronto manifestas. Greta to apsišaukėliai Užkarpatės veikėjai su Donbaso separatistais jau aptarinėjo ir „tarpvalstybinių sutarčių“ pasirašymą.
Nereikia pamiršti ir dar vienos detalės. Užkarpatės veikėjai yra publikavę kažkokių slaptų (visai kaip Kryme) socialinių regiono gyventojų apklausų rezultatus, kuriuose nurodoma, kad „Užkarpatės rusinams, vengrams ir rusams reikia išorės apsaugos nuo banditų banderovininkų smurto“.
„Visa tai žinant kyla klausimas: ar Ukrainos valdžia įvertina „Užkarpatės klausimo“ grėsmę?“ – klausia „Informacinio pasipriešinimo“ ekspertai.
„Informacinis pasipriešinimas“ – tai nevyriausybinis projektas, kurio pagrindinis tikslas yra atremti viešosios informacijos erdvėje Ukrainai kylančias grėsmes, kurios gali būti karinės, ekonominės, energetinės. Patys projekto dalyviai savo darbą apibūdina kaip informacinio saugumo projektą.
