Lietuvos prezidentei – baubas, Vakarams – išmintinga politikė

Briuselis neišgirdo Vilniaus protesto ir Europos Sąjungos (ES) užsienio politikos ir saugumo politikos vadove paskyrė Italijos diplomatijos vadovę 41 metų Federicą Mogherini. Ar jai metami kaltinimai patirties stoka ir per šiltais santykiais su Rusija pagrįsti?

Daugiau nuotraukų (1)

Daiva LAPĖNAITĖ

Sep 6, 2014, 6:00 AM, atnaujinta Feb 9, 2018, 5:49 PM

„Per jauna? Maniau, kad tik Italijoje keturiasdešimtmečiai laikomi jaunais. Nepatyrusi? Dvidešimt metų rūpinuosi užsienio politikos ir ypač Europos reikalais“, – taip kritikams atkirto F.Mogherini, paskirta vadovauti Bendrijos užsienio politikai.

Vienas pagrindinių Italijos užsienio reikalų ministrės kritikų argumentų – mažai patirties – rėmėsi tuo, kad ministro poste ji sėdi tik šešis mėnesius.

Tačiau ši režisieriaus ir scenografo šeimoje gimusi, devynerių ir ketverių metų dukras auginanti šviesiaplaukė anaiptol nėra atsiradusi tarsi iš niekur.

Politikoje – ne naujokė

Dar mokydamasi klasikiniame licėjuje gimtojoje Romoje ji tapo už visų lygias teises kovojančia jaunųjų Italijos komunistų aktyviste. Žinoma, vien tai gali kelti įtarimų posovietinėms šalims.

O krimsdama politikos mokslus prestižiniame Romos universitete spėjo pabūti Europos jaunimo forumo nare, Jaunųjų Europos socialistų organizacijos viceprezidente, Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacijos jaunimo forumo sekretoriato nare.

Ji taip pat buvo aktyvi Europos Tarybos (ET) skatintos jaunimo kampanijos prieš rasizmą ir ksenofobiją „Visi skirtingi, visi lygūs“ savanorė.

Pirmuosius žingsnius politikoje F.Mogherini žengė 23-ejų – jaunųjų kairiųjų demokratų gretose. Beveik iškart ji ėmė rūpintis tuo, ko dabar kaltinama neišmananti, – organizacijos užsienio reikalais.

Patirtį kaupė 13 metų

Tačiau krikštu rimtojoje politikoje galima laikyti 2001-uosius, kai 28 metų F.Mogherini tapo Italijos demokratinės kairiųjų partijos tarybos nare, o po 2 metų – partijos užsienio reikalų ir tarptautinių santykių skyrių vadove. Eidama šias pareigas ji itin daug dėmesio skyrė Irako ir Afganistano situacijai, taikos procesui Artimuosiuose Rytuose ir, kaip visi Italijos kairieji, neslėpė simpatijų Palestinai.

Į Italijos Parlamentą F.Mogherini pirmą kartą įžengė 2008 m., o po 5 metų rinkėjai jai vėl patikėjo deputato mandatą.

Žemuosiuose Deputatų Rūmuose ji ne tik pelnė mažiausiai pravaikštų turinčio deputato etiketę, bet ir dirbo gynybos, užsienio ir ES reikalų komisijose.

2013 m. Matteo Renzi tapus Demokratų partijos sekretoriumi jai buvo patikėti partijos Europos ir užsienio reikalų skyrių vadovo postai.

Tačiau kulminaciją F.Mogherini karjera pasiekė 2014 m. Ambicingajam M.Renzi vasarį užėmus premjero postą F.Mogherini buvo patikėta Užsienio reikalų ministerija, o liepos 1-ąją Italijai perėmus ES vadovavimą, premjeras pasiūlė ir itin aršiai gynė ministrės kandidatūrą į ES užsienio politikos įgaliotinio postą.

Galiausiai Europos Vadovų Taryba sutiko su šia kandidatūra. Analitikai pažymi, kad šis postas pats savaime nėra itin reikšmingas, tačiau jo vadovas automatiškai tampa Europos Komisijos (EK) pirmininko pavaduotoju. O tai – jau ne simbolinės reikšmės dalykas.

Jei šiam sprendimui pritars Europos Parlamentas, o tuo abejojančių beveik nėra, lapkričio 1-ąją šviesiaplaukė italė pakeis ne tokią išvaizdžią kolegę iš Jungtinės Karalystės 58 metų Catherine Ashton.

Gabumų ir ryšių harmonija

„Net kai jai buvo vos 25 metai, ji jau specializavosi užsienio politikoje“, – spaudoje F.Mogherini gyrė Demokratų partijos atstovas Luca Baderi ir patikino, kad ji labai rimta ir darbšti. Liaupsių ministrei negailėjo ir kitas partijos kolega – nuo mokyklos laikų ją pažįstantis Marco Pacciotti.

„Jau mokykloje ji visus pakerėjo neeiliniais gabumais. Ji buvo labai rimta, aistringa aktyvistė, smalsi, visada pasiruošusi prisidėti prie įvairių projektų. Tačiau kartu ir linksma, simpatiška, ironiška“, – pasakojo kadaise alų su F.Mogherini gurkšnodavęs, o dabar imigracijos klausimais Demokratų partijoje besirūpinantis M.Pacciotti.

Tačiau netrūksta kaltinimų, kad kopti karjeros laiptais F.Mogherini padėjo ne tik darbštumas ir gabumai, bet ir asmeninės pažintys.

Italų dienraštis „Il Fatto Quotidiano“ ministrę vadina prie situacijų mokančia prisitaikyti partine politike, kuri, nepaisant partijos pavadinimų ir lyderių kaitos, pelnydavo įtakingųjų simpatijas.

Įžengusi į Demokratinės kairiųjų partijos gretas ji tapo sekretoriaus Massimo D’Alemos globotine. Vėliau partijai persivadinus Kairiųjų demokratų vardu ji pelnė kito lyderio – Walterio Veltroni palankumą.

Tokį didelį, kad 2001 m. jam tapus Romos meru F.Mogherini buvo paskirta jo asistente, o 2007 metais Kairiųjų demokratų partijai virtus Demokratų partija ir W.Veltroni tapus sekretoriumi jai buvo pavesta rūpintis reformų klausimais ir santykiais su institucijomis.

Italų dienraštis „Corriere della Sera“ teigia, kad buvusį Romos merą ir būsimąją ES diplomatę sieja ne tik politinė bičiulystė.

Stiprūs draugystės ryšiai sieja W.Veltroni motiną ir F.Mogherini tetą. O kelią į Romos savivaldybę jai atvėrė vyras Matteo Rebesani – buvusio mero padėjėjas ir bičiulis.

Po poros metų partijos vairą perėmęs Dario Franceschini jai vėl skyrė Europos ir tarptautinių reikalų vadovo postą.

O 2013 m. partijos sekretoriumi tapęs M.Renzi, kurį F.Mogherini prieš porą metų išvadino nemokša ir ragino geriau pastudijuoti užsienio politiką, jai ne tik patikėjo atsakingą ministeriją, bet ir nepabūgo dėl jos susigrumti su ES šalių lyderiais.

Naujasis Europos veidas

Apžvalgininkai pabrėžia, kad užimti aukštą diplomatinį postą F.Mogherini padėjo ne tik italų premjero pastangos, bet ir, regis, du nereikšmingi dalykai – jos politinės pažiūros ir lytis.

ES vadovybėje lyčių ir politinių partijų pasiskirstymas yra labai svarbus. Kadangi EK pirmininkas Jeanas Claude’as Junckeris yra centro dešiniųjų atstovas, likę du postai būtinai turėjo atitekti socialdemokratams ir moteriai.

Vienintelė abu kriterijus atitinkanti kandidatė buvo F.Mogherini. Jos kandidatūrą palaikė ir būrys Europos socialdemokratų su Prancūzijos prezidentu François Hollande’u ir EK pirmininku priešakyje.

„F.Mogherini yra gera kandidatė ne vien dėl to, kad ji socialdemokratė. Ji jauna, bet turi patirties“, – italę gyrė prancūzas. „Ji – labai kompetentinga europeistė“, – antrino liuksemburgietis.

„Šiomis tarptautinėje arenoje sunkiomis dienomis F.Mogherini buvo pirmose eilėse keliaudama po pasaulį.

Esame įsitikinę, kad ji pasirodys kaip puiki atstovė ir derybininkė, tęs Italijos tradiciją siekti vieningos Europos idealo ir taps nauju Europos veidu pasaulyje“, – sakė po poros mėnesių lenkui Donaldui Tuskui postą užleisiantis Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Hermanas Van Rompuy.

Peršoko visas kliūtis

Italijoje pabrėžiama, kad į ES išorės politikos vadovo postą prieš penkerius metus taikėsi kitas įtakingas kairiųjų atstovas – kadaise F.Mogherini globotoju buvęs M.D’Alema.

Tačiau šiam kairiųjų partijos sekretoriaus, Italijos premjero ir užsienio reikalų ministro pareigas ėjusiam politikui koją pakišo ne tik ne ta lytis, bet ir neapdairus elgesys.

Iškėlus M.D’Alemos kandidatūrą buvo paviešinta nuotrauka, kurioje jis Izraelio subombarduoto Beiruto gatvėmis vaikšto įsikibęs į parankę „Hezbollah“ nariui Husseinui Haji Hassanui.

Šią prieš Izraelį kovojančią Libano musulmonų šiitų organizaciją ir politinę partiją visos demokratinės valstybės laiko tiesiog teroristine organizacija.

Beje, panašią antiizraelietišką nuotrauką savo albume turi ir F.Mogherini. Jaunystės laikais ji įsiamžino su Palestinos išsivadavimo organizacijos „Al Fatah“ įkūrėju ir vadovu Yasseru Arafatu. Tačiau jaunu amžiumi, patirties bei ryžto stoka ir palankumu Rusijai apkaltintai F.Mogherini tokia nuotrauka kliūtimi netapo.

Lietuvai dar atsirūgs?

Kliūtimi italei netapo ir daugiau kaip dešimties ES šalių narių protestas ir atviras pasisakymas prieš jos kandidatūrą.

M.Renzi pasiūlius F.Mogherini vardą Rytų ir Vidurio Europos šalys pasipiktino per šiltais jos santykiais su Rusija ir Vladimiru Putinu.

Prorusiškos etiketę ji pelnė po to, kai vasaros pradžioje apsilankė Kremliuje ir pareiškė, kad Rusijos dujotiekio projektas „South Stream“ yra labai svarbus Italijos ir visos Europos erdvės energetiniam saugumui, nors ES šio prieštaringai vertinamo projekto darbus buvo sustabdžiusi.

Lyg to nepakaktų, ji pakvietė V.Putiną į spalį Milane vyksiantį Azijos ir Europos lyderių susitikimą.

Tuo metu kiti ES lyderiai laužė galvą, kaip sustabdyti okupacines Rusijos vadovo ambicijas. Savo poziciją Rusijos atžvilgiu ji išsakė vos tik užėmusi ministro postą.

Interviu laikraščiui „Corriere della Sera“ ji pareiškė, kad su Rusija visai nereikia kovoti ir laikytis agresyvios politikos, o eiti derybų keliu ir aktyviau įtraukti Rusiją į Europos gyvenimą.

Tačiau per ES viršūnių susitikimą balsuojant, kad F.Mogherini būtų paskirta oficialiai atstovauti Bendrijos diplomatijai, susilaikė tik vienos ES šalies lyderė – Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė. Ji pareiškė, jog šį postą užimantis asmuo negali būti „atvirai prokremliškas“.

Toks atvira diplomatine kalba tėkštas antausis italei, anot ekspertų, neliks neįvertintas.

Kratosi prorusiškos etiketės

Naujoji Europos išorės veiksmų tarnybos vadovė žada „visą darbą, energiją ir atsidavimą skirti visų šalių narių ir jos piliečių interesams ginti“. Pabrėžiama, kad paskirta į naująjį postą italė bando atsikratyti ir jai klijuojamos prorusiškos etiketės.

Duodama pirmąjį interviu kaip būsimoji ES diplomatijos vadovė F.Mogherini sakė, kad sankcijos tebėra diplomatinis Ukrainos krizės sprendimo „įrankis“.

„Esmė ta, ar poveikis, kurį sankcijos daro Rusijos ekonomikai, pakeis vadovybės elgesį. Šiuo metu Kremlius veikia prieš savo žmonių interesus“, – sakė F.Mogherini.

Tačiau labiausiai nustebino tai, kad svarbiu ekonominiu partneriu Rusiją laikančios Italijos atstovė pareiškė, jog „Rusija nebėra strateginė ES partnerė“, o V.Putiną apkaltino esant nepatikimu diplomatiniu kolega.

„V.Putinas niekada negerbė įsipareigojimų, kuriuos prisiėmė Ženevoje, Normandijoje, Berlyne. Jis nepasinaudojo proga paveikti separatistus po to, kai buvo numuštas „Malaysia Airlines“ lėktuvas. Atotrūkis tarp įsipareigojimų ir konkrečių veiksmų – didžiulis“, – sakė F.Mogherini.

Tačiau viešai išpeikusi Kremliaus vadovą ji pareiškė viltį, kad ateityje Maskva „pasikeis ir vėl taps mūsų partnere“. O galiausiai leptelėjo ir tai, kad „Malaysia Airlines“ lėktuvo numušimas tebuvo „nelaimingas atsitikimas“.

Tiesa, F.Mogherini teisinosi buvusi neteisingai suprasta – esą koją pakišo kalbos barjeras.

Interviu F.Mogherini taip pat priminė, kad liepos mėnesį Italijai perėmus ES vairą pirmasis jos vizitas buvo į Kijevą.

Čia ji susitiko su šalies prezidentu Petro Porošenka ir jam rinkimus pralaimėjusia ekspremjere Julija Tymošenko.

„Tai buvo ne atsitiktinis vizitas, o tikslus politinis pasirinkimas. Man labai apmaudu, kad šis faktas žiniasklaidoje buvo nutylėtas“, – sakė F.Mogherini.

Atlapos ES duris

Griežtesnę poziciją Rusijos atžvilgiu F.Mogherini išsakė ir savaitės pradžioje kalbėdama Europos Parlamento Užsienio reikalų komisijoje.

„Rusija padėjo tašką partnerystėje su Europa.

Mes palaikome geros kaimynystės politiką, tačiau tik su sąlyga, kad Maskva pakeis savo politiką ir žengs žingsnius atgal“, – Vokietijos prezidento Joachimo Gaucko žodžius tiesiog pakartojo F.Mogherini.

Ji teigė, kad su Maskva būtina ieškoti diplomatinių krizės sprendimo būdų, tačiau neatmetė, jog prireikus gali būti reaguojama ir ginklu.

„Nežinau, ar tai reiškia, kad esu prorusiška ar antirusiška. Žinau tik tiek, kad J.Gaucko pozicija puikiai atspindi dabartinę situaciją“, – pridūrė ji.

F.Mogherini teks ne tik tarpininkauti ieškant išeities iš krizės Ukrainoje, bet ir malšinti Irano branduolines ambicijas, analizuoti islamistų keliamą grėsmę Artimuosiuose Rytuose. Ir čia jau neabejotinai laukia kliūtys – propalestinietiškai nusiteikusi ES diplomatijos vadovė tikrai nebus šiltai sutikta Izraelyje.

Ateinančius penkerius metus Europos išorės veiksmų tarnybai vadovausianti F.Mogherini gali tapti ir istorinių įvykių dirigente.

Vienas tokių būtų Bendrijos durų atvėrimas beveik prieš tris dešimtmečius prašymą tapti nare pateikusiai ir jau beveik dešimt metų stojimo derybas vedančiai Turkijai.

Tapti ES nare vilčių turi ir Bosnija ir Hercegovina.

Italija visada palaikė ES plėtrą, nes tai yra vieningos ir stabilios Europos esmė“, – teigė F.Mogherini, lapkritį Romą iškeisianti į Briuselį.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.