„Škotija daugumos balsavimu nusprendė šiuo metu netapti nepriklausoma šalimi. Priimu tokį verdiktą ir jį priimti kviečiu visą Škotiją“, – dar penktadienio naktį Edinburge pareiškė „taip“ stovyklos vadovas, Škotijos nacionalinės partijos lyderis Alexas Salmondas.
Savo ruožtu Jungtinės Karalystės premjeras Davidas Cameronas pabrėžė, kad Škotijos nepriklausomybės klausimas išspręstas: „Negali būti jokių perskaičiavimų, jokių diskusijų. Išgirdome Škotijos žmonių valią.“
Svaras sterlingų iškart sustiprėjo, palyginti su JAV doleriu ir euru, britų akcijų rinkos šovė į viršų. Karališkasis Škotijos bankas paskelbė atsisakantis planų persikelti į Angliją.
Viskas po senovei? Galbūt. Nors Jungtinė Karalystė – šeštoji pagal dydį pasaulio ekonomika ir Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos narė – nesubyrėjo, politikai Londone pripažįsta, kad balsavimas Škotijoje pakeis šalį.
A.Salmondas pareiškė, kad Londonas turi tesėti paskutinės minutės pažadus, duotus Škotijai. Daugiau konstitucinių galių škotams žada ir D.Cameronas.
Premjeras penktadienį pažadėjo suteikti naujų galių visoms Jungtinės Karalystės sritims: „Kaip ir Škotijos žmonės turės daugiau galių sprendžiant savo reikalus, taip ir Anglijos, Velso bei Šiaurės Airijos žmonės turėtų turėti didesnę balso teisę spręsdami savo reikalus.“
Apžvalgininkai tokias D.Camerono kalbas jau spėjo pakrikštyti „konstitucine revoliucija“. Manoma, jog Londonas daugiau galių Jungtinės Karalystės sritims žada siekdamas pažaboti agresyvėjantį anglų nacionalizmą.
Keli D.Camerono Konservatorių partijos nariai jau perbėgo į nacionalistinę Jungtinės Karalystės nepriklausomybės partiją, kuri pasisako prieš imigraciją ir už išstojimą iš Europos Sąjungos.
D.Cameronas, kurio veide tiesiog švietė palengvėjimas, teigė, kad ankstesni planai škotams leisti patiems spręsti dėl mokesčių ir valstybės išlaidų bus įgyvendinti jau lapkritį.
A.Salmondas škotus bandė įtikinti, kad jie klestėtų atsiskyrę nuo Jungtinės Karalystės – dėl aukšto išsilavinimo lygio ir naftos telkinių Šiaurės jūroje. Be to, jis peikė valdžią Londone, kuri Škotijoje laiko branduolinį Jungtinės Karalystės arsenalą.
Jaunimas buvo sužavėtas – du trečdaliai 25–34 metų škotų balsavo už nepriklausomybę. Tačiau vyresni rinkėjai padarė išvadą, kad laisvė būtų pernelyg rizikinga finansiškai.
„Jeigu nelakstau gatve su kiltu rėkdamas, koks aš škotas, tai dar nereiškia, kad aš nesu išdidus škotas. Esu. Esu ir išdidus britas. Bet to „taip“ stovykla negerbia“, – pastebėjo 47 metų Geras Robertsonas, kuris referendumo rezultatus atšventė įsipildamas stiklą mėgstamiausio viskio.
Džiaugiasi ne tik D.Cameronas, bet ir opozicinių leiboristų lyderis Edas Milibandas – Škotijoje į Bendruomenių rūmus Londone tradiciškai renkami leiboristai. Be jų leiboristams laimėti kitų metų rinkimus būtų labai sunku.
