Šį šeštadienį bus minimos 147-osios įžymiojo sandėrio įgyvendinimo metinės ir tampa vis aiškiau, jog Rusija gręžiasi atgal į savo noru parduotas žemes. Artėjant šiai sukakčiai, portalas „The Moscow Times“ iškėlė klausimą – ar tikrai Aliaska jau yra Rusijos taikiklyje?
D.Rogozinas savo rašytoje pratarmėje entuziastingai pritarė autoriaus išvadoms, pripažįstančioms istorinę ir teisinę Rusijos galimybę atsiimti prarastas kolonijas - Aliaską ir Aleutų salas. Jose prieš mažiau nei 150 metų plazdeno Rusijos vėliava.
Prieš tapdamas premjero pavaduotoju, V.Rogozinas buvo Rusijos ambasadorius NATO, o 2003-aisiais jis buvo Rodina partijos lyderis. Ši politinė organizacija, siekusi atimti rinkėjų balsus iš nacionalistų partijų, sulaukė ir Kremliaus paramos.
Knygos apie Aliaskos pardavimą autorius Ivanas Mironovas 2005-aisiais buvo apkaltintas pasikėsinimu nužudyti Rusijos privatizacijos architektą Anatolijų Čiubaisą. Po dviejų kalėjime praleistų metų jam buvo suteiktas Rusijos dūmos atleidimas. I.Mironovo traktatas apie Aliaskos pardavimą („Fatal Bargain. How Alaska Was Sold“) pirmą kartą pasirodė 2007-aisiais.
Jo manymu, keičiantis žmonių požiūriui į istoriją, būtina iš naujo pažvelgti į įsimintinus praeities įvykius. Vedamas tokio įsitikinimo, jis naujai įvertino Aliaskos pardavimą JAV ir palygino jį su A.Čiubaiso vykdyta privatizacijos programa.
Daugelis šį sandorį tarp Rusijos ir JAV vertina kaip apsisprendimą atsikratyti finansiškai nenaudingų projektų užsienyje. Tačiau I.Mironovui tai – Rusijos, valstybės su didelės galios statusu, išdavimas.
Savo pratarmėje V.Rogozinas visiškai pritaria knygos autoriaus nuomonei:
„Rusijos kolonijų atidavimas verčia iš naujo įvertinti diplomatiją, šalyje egzistavusią Michaiilo Gorbačiovo ir Boriso Jelcino valdymo metu, Sovietų Sąjungos teritorijų atsisakymą“, - rašo jis.
V.Rogozino manymu, I.Minorovo knygoje aiškiai parodoma, kaip viena klaida užsienio politikoje gali visam amžiui prilipdyti šaliai pralaimėtojos etiketę. Savo tekstą knygos pradžioje V.Rogozinas užbaigia kvietimu sugrąžinti Rusijai Aliaską ir Aleutų salas.
Neatmetama ir versija, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas naudojasi V.Rogozino tekstais, kad sukeltų sąmyšį diplomatinėse diskusijose. Tačiau V.Rogozinas, įgaunantis vis didesnę įtaką Rusijos valdžioje, šiuo metu stovi už šalies gynybos industrijos vairo, taigi jo pasisakymus praleisti pro ausis būtų tiesiog neapdairu.
Taigi, prisimenant Krymo aneksiją kovą ir Rusijos tvirtinimus, kad ši teritorija Ukrainai priklausė „dėl istorinės klaidos“, ar gali būti, kad Aliaska jau sukasi Rusijos taikiklio pakraštyje?
