Tačiau kad ir kaip piktinamai atrodytų jo veiksmai ir politinė
programa, karingo būdo politikas Olehas Liaško randa daug
šalininkų visuomenėje, dėl karo pasiryžusioje imtis kraštutinių
priemonių. Apklausos rodo, kad jis veikiausiai taps politiniu
džokeriu, kurio palaikymo, nors ir nenoriai, gali siekti prezidentas
Petro Porošenka po ateinantį sekmadienį vyksiančių prezidento
rinkimų.
Duodamas interviu Kijeve. O.Liaško – raumeningas vyras
griausmingu balsu – sakė neabejojantis, kad jo partija surinks
pakankamai balsų, kad jis taptų centriniu veikėju, formuojant
valdančiąją daugumą naujos sudėties Aukščiausioje Radoje.
„Aš esu lemiamas žaidėjas“, – 41 metų buvęs
žurnalistas pareiškė naujienų agentūrai „Reuters“,
prognozuodamas, kad už jo partiją balsuos 15–20 proc. rinkėjų,
nors apklausos jam žada tik iki 12 proc. balsų.
Sekmadienį vyksiantys parlamento rinkimai bus pirmieji po
praeitą žiemą vykusių Euromaidano protestų, nuvertusių Maskvos
palaikomą prezidentą Viktorą Janukovyčių ir išjudinusių
Ukrainos geopolitinės krizės traukinį. Balsavimas vyks
tebesitęsiant konfrontacijai su Rusija ir karui su prorusiškais
separatistais, nusinešusiam jau per 3,7 tūkst. žmonių gyvybių.
Daugelio ukrainiečių pažiūros radikalizavosi dėl šio
konflikto, lėmusio artimųjų netektis ir sunkumus visoje šalyje.
Tokia padėtis buvo palanki O.Liaško, kuris dar prieš metus
parlamente buvo vienišas, daugiausiai ignoruojamas ekscentrikas,
gynęs smulkiojo verslo teises, raginęs didinti pensijas ir
socialines išmokas, taip pat tūžęs ant turtingų stambiųjų
pramonininkų, tapusių oligarchais.
Naudodamasis rinkėjų pykčiu dėl karo atneštų nepriteklių,
greitakalbe žodžius žeriantis O.Liaško tapo įnirtingu savanorių
kovotojų ir jų sielvartaujančių šeimų gynėju, taip pat
kritikuojančiu didžiausius Ukrainos turtuolius, kurie, pasak jo,
užsiėmę savais politiniais žaidimais tuo metu, kai kiti žūva.
Jo vadovaujamos Radikalų partijos logotipe pavaizduotos trinagės
šakės – įprastas darbo įrankis Ukrainos kaime, neretai tapdavęs
protesto ir gynybos priemone. Šakės simbolizuoja O.Liaško
išsakytus ketinimus smeigti savo priešams – jis sako norintis
išmėžti politiką nuo oligarchų.
Tačiau Ukrainos turtuoliai – tik antrieji O.Liaško
„neapykantos sąraše“ po Rusijos prezidento Vladimiro Putino, kai
jis kreipiasi į kovotojus fronte, ragindamas tęsti konfrontaciją su
Rusiją ir neatiduoti jokių teritorijų separatistams.
„Putinu negalima pasitikėti. Būtų katastrofinė klaida ir
apsiskaičiavimas pasitikėti tuo, ką žada Putinas. Šiandien jis
kalba, o rytoj – užmiršta“, – politikas sakė duodamas vieną
interviu, nutaisęs valdingą toną, kurį jis naudoja savo
agitacinėse kalbose.
„Turime būti tokie stiprūs, kad Putinas neitų prieš mus, nes
žinotų, kad pralaimės“, – aiškino O.Liaško.
Anksčiau jis kovojo už smulkiojo verslo teises Ukrainoje.
Tačiau jis atsigręžė į kitą elektoratą – savanorių
sukarintų dalinių kovotojus, anot O.Liaško – „tikruosius
patriotus“, kurie kaunasi kartu su vyriausybės pajėgomis prieš
separatistus.
Praeitą savaitę jis paskelbė įkuriantis pagalbos centrą
suluošintiems kovotojams ir gedinčioms žuvusiųjų šeimoms,
vadovavo ceremonijai, per kurią buvo nemokamai skirtas butas vienai
karo našlei ir jos vaikams, taip pat įtraukė vieno savanorių
bataliono vadą trečiuoju į savo partijos sąrašą.
Kad pritrauktų dėmesį, jis nevengia rizikingų triukų, todėl
neretai yra lyginamas su skandalinguoju Rusijos politiku Vladimiru
Žirinovskiu.
Rugpjūtį jis priešais televizijos kameras vienas parlamento
deputatas trenkė jam kumščiu į veidą ir apsvaigino, kai O.Liaško
jį išvadino pilvotu nutukėliu ir apkaltino ignoruojant karių
fronte patiriamus sunkumus.
Politinės reklamos vaizdo įrašai, kuriuose O.Liaško rodomas
plūstantis ir žeminantis į nelaisvę patekusius separatistus –
surištus ir laikomus jo parankinių – atskleidė šio veikėjo
tamsiąją pusę, taip pat buvo pasmerkti žmogaus teisių
organizacijų.
Viename liūdnai pagarsėjusiame įraše O.Liaško matomas
tardantis surištą pusnuogį vyrą, kuris prisipažino esantis
separatistų paskelbtos „Donecko liaudies respublikos“ buvę
„gynybos ministras“. Tas vyras buvo išrengtas iki apatinių, o
ant jo kūno matėsi žaizdos.
Žmogaus teisių organizacija „Amnesty International“
rugpjūtį apkaltino O.Liaško dėl „sulaikymo – faktinio
pagrobimo – blogo elgesio su asmenimis tame regione ... prieš
vaizdo kameras.“
Daugelį metų tenkinęsis marginalo vaidmeniu, jis gegužę
daugelį nustebino likęs trečias per prezidento rinkimus. Apklausos
rodo, kad jo konfrontacinis populistinis stilius randa atgarsį tuose
eilinių rinkėjų sluoksniuose, kurių neįstengia patraukti
tradicinės nacionalistinės partijos, tokios kaip „Svoboda“
(„Laisvė“).
Prezidento rinkimus galiausiai triuškinamai laimėjo 49 metų
P.Porošenka, konditerijos pramonės magnatas. Dabar apklausos
prognozuoja, kad P.Porošenkos blokas gali tikėtis apie 30 proc.
balsų, balsuojant daugiamandatėje apygardoje, kurioje išrenkama
pusė deputatų į 450 vietų parlamentą.
Tos apklausos rodo, kad O.Liaško Radikalų partija gali surinkti
7–12 proc. balsų, balsuojant už partijų sąrašus. Maždaug tiek
pat populiari yra buvusios premjerės Julijos Tymošenko partija
„Batkivščyna“ („Tėvynė“).
J.Tymošenko, kuri buvo pagrindinė V.Janukovyčiaus politinė
priešininkė ir buvo kalinama iki Euromaidano protestuotojų
pergalės vasarį, vadovauja ne itin balsingai kampanijai, kurią
susilpnino kelių buvusių sąjungininkų pasitraukimas.
Viešosios nuomonės apklausos rodo, kad J.Tymošenko ir jos
partija taip pat neabejotinai pateks į parlamentą. Tačiau ši
politikė yra sena P.Porošenko oponentė – dar nuo tų laikų, kai
jiedu dirbo provakarietiško prezidento Viktoro Juščenkos
administracijoje. Dauguma analitikų prognozuoja, kad šalies vadovas
nesudarys su J.Tymošenko jokios politinės sutarties.
Dėl šios priežasties, jeigu P.Porošenkos blokui pritrūktų
mandatų iki savarankiškos daugumos, prezidentui gali tekti
atsigręžti į O.Liaško partiją, siekiant suformuoti stabilią
koaliciją, pajėgią sukurpti strategiją, kaip užbaigti karą su
separatistais ir vykdyti reformas, atitinkančias proeuropietišką
programą.
Duodamas interviu „Reuters“, O.Liaško sakė, kad P.Porošenka
dabar suvokiąs, kad naujame parlamente Radikalų partija taps jėga,
su kuria teks skaitytis, ir jau pasiūlęs jam įtakingą parlamento
pirmininko postą.
O.Liaško teigė atmetęs tą pasiūlymą, nes norįs gauti
premjero postą, kad galėtų „radikaliai pakeisti ekonominę
padėtį šalyje“. Prezidentūra kol kas negalėjo patvirtinti, kad
P.Porošenka iš tikrųjų pateikė tokį pasiūlymą.
O.Liaško tikino neatmetantis galimybės, kad jo partija palaikys
P.Porošenkos koaliciją. Tačiau jis piktai kritikuoja prezidento
taikos planą, turintį užbaigti kautynes rytų Ukrainoje, todėl
tikėtina, kad tokia sąjunga tikriausiai nebūtų stabili.
Kalbėdamas apie maždaug 70 vyriausybės pajėgų karių,
žuvusių nuo rugsėjo 5-osios, kai buvo sudaryta paliaubų sutartis,
O.Liaško ragino neturėti „iliuzijų“ dėl taikos rytuose.
„Mes niekuomet nesutiksime atsisakyti teritorijų, palaikyti
Putino planą. Porošenka šiandien faktiškai realizuoja Putino
planą Ukrainai“, – sakė jis.
Kalbėdamas apie savo partijos siekį atkurti Ukrainos
„branduolinį statusą“, jis sakė, kad šalis padarė istorinę
klaidą, sutikusi atiduoti savo branduolinius ginklus Rusijai po
Sovietų Sąjungos subyrėjimo.
Pasak jo, Rusijos ginkluota intervencija parodė, jog Ukrainai
reikia „tikrų saugumo garantijų“.
Ukrainos galimybės pasigaminti branduolinių ginklų „realios
techniniu ir moksliniu požiūriu, bet labai menkai tikėtinos,
žinant tarptautinės bendruomenės spaudimą“, pripažino
O.Liaško.