Šį rudenį komunizmo simboliai netrukdo nedidelio Estijos pajūrio miestelio Silamejės (14 tūkst. gyventojų) jaunimui repetuoti George’o Gershwino miuziklo „Porgis ir Besė“. Ką tik restauruotame stalininio stiliaus pastate veikla verda nuo ryto iki vakaro.
Tokie pastatai Lietuvoje paniekinamai vadinami „stalinoidais“ arba „stalinukais“, o Estijoje už Europos Sąjungos lėšas be jokios cenzūros kruopščiai atkuriamos visos detalės, rašo „Lietuvos ryto“ priedas „Rytai-Vakarai“.
Iš Lietuvos atvykusius Silamejės kultūros centro lankytojus itin šokiruoja sovietų ideologijos atributai, nes mūsų šalyje jie yra draudžiami.
Bet estai mano, kad reikia saugoti visą kultūrinį paveldą. Į Estijos architektūros istoriją yra įtraukti visi stiliai.
Narvos apskrities vyriausiasis paveldosaugos inspektorius Madis Tuuderas pabrėžė, kad Silamejės kultūros centro restauravimas – tai ne politinė akcija ir tikrai nebuvo bandoma viešai žavėtis sovietine ideologija ar kultūra. M.Tuudero teigimu, net tiems estams, kurie nukentėję nuo sovietinės okupacijos, nereikėjo aiškinti, kad pastatas – architektūrinė vertybė.
Sprendimą restauruoti kultūros namus lėmė patys Silamejės gyventojai, nes šis pastatas yra tapęs miesto simboliu. Estijos valstybinis kultūros paveldo departamentas palaikė jų iniciatyvą, nes šis pastatas – vienas ryškiausių stalinizmo architektūros pavyzdžių Estijoje.
Už 1,5 mln. eurų iš ES struktūrinių fondų buvo kruopščiai atkurtos freskos, mozaikos, bareljefai, sietynai, laiptų turėklai, durų rankenos.
Beje, šis pastatas yra paskelbtas Estijos architektūros vertybe, todėl Silamejės gyventojai negalėjo perstatyti ar kitaip patobulinti kultūros centro. Svarbiausias tikslas buvo išsaugoti istorinį 5ojo dešimtmečio stilių.
Silamejės kultūros namus projektavo tuomečio Leningrado architektas Aleksandras Popovas.
Projekto pavadinimas – tipinis kaimo kultūros namų pastatas. Tačiau miestelio gyventojams dar nepavyko rasti miestelio, kur būtų toks prašmatnus pastatas.
Estijoje kaimo kultūros namai buvo pradėti statyti 1949 metais ir neįprastai sparčiai per dvejus metus baigti.
Vėliau pastatas du kartus buvo sėkmingai perstatytas, nes Silamejė sparčiai plėtėsi – čia veikė urano rūdos perdirbimo gamykla. Iki 1991-ųjų tai buvo uždaras miestas „Narva 10“.
Galima tiktai spėti, kad tokie prašmatnūs kultūros namai buvo savotiška kompensacija už sveikatai kenksmingą aplinką.
Ši vietovė minima nuo 1502 metų, XIX amžiuje tai buvo garsus pajūrio kurortas, kurį buvo pamėgę Sankt Peterburgo menininkai, čia atostogaudavo kompozitorius Piotras Čaikovskis.
Simboliai – net JAV
Stalininio klasicizmo ir ampyro pastatai vertingi studijuojant architektūros istoriją, nes juose atsispindi to laikotarpio pasaulio architektūros tendencijos.
Penkiakampė žvaigždė puošia ir Jungtinėse Amerikos Valstijose prieš Antrąjį pasaulinį karą iškilusius pastatus. Beje, ten iki šiol galima išvysti bareljefų su fermere, pjautuvu pjaunančia linkstančias varpas, ar darbininką su plaktuku.
Stalininio stiliaus pradžia – 1932 metai, kai Josifas Stalinas uždraudė po Spalio revoliucijos klestėjusį avangardą ir liepė projektuoti tvarkingai. Kitokio stiliaus pastatų projektai nebuvo tvirtinami.
XX amžiaus pirmojoje pusėje neoklasicizmo ir neoampyro stiliai klestėjo totalitarinėse valstybėse – Italijoje bei Vokietijoje, bet tuo pat metu buvo populiarūs ir JAV bei Jungtinėje Karalystėje.
