Jo teigimu, toks scenarijus sukeltų pavojų visai Rytų Europai,
įskaitant Baltijos šalis, nes NATO garantijos nebeatrodytų tokios
patikimos.
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų
instituto docentas Kęstutis Girnius su tuo nesutinka ir teigia, kad
nuogąstavimai dėl Lietuvos, Latvijos ir Estijos saugumo neturi
rimtesnio pagrindo.
„Ar esate girdėję apie sandorį dėl Irano ir Ukrainos?“ -
taip pradedamas R.Coheno komentaras įtakingame amerikiečių
laikraštyje.
„Planas toks: Vladimiro Putino vadovaujama Rusija atlieka
malonų žingsnį sprendžiant Irano branduolinės programos
problemą, kuris būtų naudingas visais atžvilgiais. Mano kolega
Davidas Sangeris neseniai paskelbė straipsnį,
pavadintą „Rusijos vaidmuo suteikia deryboms dėl Irano tikėtiną
postūmį“. Tuo metu Jungtinės Valstijos mainais dedasi
nepastebinčios didelio Rusijos karinių pajėgų telkimo prie sienos
su Ukraina ir teritorijose, kurias kontroliuoja Maskvos palaikomi
maištingieji separatistai“, - rašo R.Cohenas.
Politikos apžvalgininkas pabrėžia netvirtinantis, kad
egzistuoja formalus sandoris dėl Irano ir Ukrainos tarp JAV
prezidento Baracko Obamos administracijos ir V.Putino,
tačiau keliantis prielaidą, jog Rusijos lyderis gerai įžvelgia
Amerikos silpnumą ir puikiai sugeba pasirinkti tinkamą laiką.
„Staigus naujų kautynių protrūkis rytų Ukrainoje ir
netikėtas Rusijos pasiruošimas padėti Iranui branduolinėse
derybose prieš galutinį terminą lapkričio 24-ąją nėra vien
paprastas sutapimas. Visa tai – Rusijos strategijos dalis, o
Jungtinės Valstijos bent jau kol kas, veikia pagal šį
scenarijų“, - teigia R.Cohenas.
Apžvalgininkas mano, kad Krymą aneksavęs V.Putinas „turi
planų dėl visos Ukrainos“, o „Vakarų klaida – manyti, kad
V.Putinas rimtai netrokšta atkurti Sovietų Sąjungos nauju
pavidalu“.
Jo teigimu, Rusija gali ruoštis puolimui, o Vakarų atsakas yra
neadekvatus.
„Dabartinis Rusijos pajėgų telkimas turi visus pasiruošimo
puolimui požymius. Didelės niekaip nepažymėtos sunkiosios
ginkluotės ir tankų kolonos, kuriomis važiuoja žmonės, dėvintys
uniformas be atpažinimo ženklų (kaip tie, kurie užėmė Krymą),
buvo matomos judančios link fronto linijų sukilėlių
kontroliuojamoje teritorijoje. Į pozicijas perkeliamos modernios
artilerijos ir raketų „žemė–oras“ sistemos. Buvo sutelkti
daliniai, atkeliavę iš Rusijos rytų ir tolimosios šiaurės.
Kariniai daliniai neperkeliami už tūkstančių kilometrų be jokios
priežasties“, - perspėja R.Cohenas.
„Atsakydami į V.Putino mojavimą kūju, Vakarai reiškė
susirūpinimą. Jungtinių Valstijų nacionalinio saugumo tarybos
atstovė sakė: „Esame labai susirūpinę.“ Europos Sąjunga
pranešimus apie sunkiosios ginkluotės kolonas pavadino „labai
neraminančiais“. Susirūpinimas ir nerimas kūjo nesustabdys.
(Ukrainos prezidento Petro) Porošenkos prašymai, kad B.Obama
užtikrintų reikšmingą Amerikos karinę pagalbą, neturėjo būti
atmesti“, - teigia jis.
„The New York Times“ apžvalgininko teigimu, jei Vakarai
praras Ukrainą, NATO įsipareigojimai ginti Baltijos šalis nebebus
laikomi patikimais.
„Tikrovė yra pavojinga. Praėjus ketvirčiui šimtmečio po
Berlyno sienos griūties, kai Vokietijos sostinėje į padangę kyla
balionai, 45 mln. gyventojų turinti valstybė, norinti džiaugtis
Europos laisvės vaisiais, yra paliekama suraikyti Rusijai. Jeigu taip
nutiks, jeigu Ukraina bus prarasta – Amerikos pažadas jos NATO
sąjungininkams Baltijos šalyse ir Rytų Europoje nebebus laikomas
patikimu. Esminis Rusijos strategijos tikslas nuo 1945 metų –
nutraukti jungtį tarp Amerikos ir Europos gynybos – bus pakeliui į
išsipildymą. Aš tik tikiuosi, kad Baltuosiuose rūmuose nėra
kartojama: „Negalime pykdyti rusų dėl Ukrainos. Jie buvo naudingi
sprendžiant Irano klausimą. Be jų neturėsime tos sutarties.“
Tačiau dėl to nesilažinčiau. Sandoris dėl Irano ir Ukrainos yra
tikėtinas“, - rašo R.Cohenas.
Politologas K.Girnius nesutinka, kad Baltijos šalims gresia
Ukrainos likimas, ir teigia, kad R.Cohenas remiasi nepasitvirtinusia
Šaltojo karo „domino“ teorija.
„R.Coheno nuogąstavimai, kad Baltijos šalys gali sulaukti
Ukrainos likimo, neturi tvirtesnio pagrindo. Jis iš dalies
pasikliauja Šaltojo karo laikų „domino“ teorija, kai
būgštauta, jei tokia šalis, kaip Vietnamas, pateks į komunistų
rankas, komunizmas įsitvirtins visose kaimyninėse šalyse. Istorija
paneigė šią teoriją“, - BNS trečiadienį sakė K.Girnius.
Jo nuomone, taip pat nėra pagrindo manyti, kad JAV ir Europos
šalys atsiskirs gynybos srityje.
„Jei ES reikalautų, jog JAV kiečiau gintų Ukrainą, o
Vašingtonas atsisakytų tai daryti, ES gal jaustųsi, kad ir ji bus
palikta likimo valiai, tad mėgintų rasti naują modus vivendi su
Rusija. Bet JAV kaip tik laikosi tvirtesnės pozicijos Rusijos
atžvilgiu“, - pastebėjo K.Girnius.
JAV, Rusija, Vokietija, Kinija, Prancūzija ir Didžioji Britanija
tikisi lapkričio pabaigoje pasiekti susitarimą su Iranu dėl jo
branduolinės programos. Vakarai reikalauja Teherano garantijų, kad
ši programa nebus naudojama branduoliniam ginklui sukurti. Iranas
savo ruožtu siekia, kad būtų panaikintos jam taikomos sankcijos.
Rusijos užsienio reikalų viceministras Sergejus Riabkovas
trečiadienį pareiškė tikintis, kad lapkričio 24 dieną
susitarimas bus pasiektas.Maskva tradiciškai palaiko glaudesnius
santykius su Teheranu nei Vakarų šalys.