NATO vadovas pareiškė, kad didėjantis karinis Rusijos aktyvumas
Baltijos oro erdvėje yra nepateisinamas ir kad jos lėktuvai nuolat
nepraneša savo skrydžio planų ir nebendrauja su dispečeriais,
skraidydami išsijungę savo atsakiklius ir tuo keldami grėsmę
civilinei aviacijai.
„Pažvelgę į (lėktuvų) perėmimų skaičius prie NATO
sienų, pamatytume apie 400 perėmimų, net 50 procentų daugiau negu
pernai“, – sakė žurnalistams Estijos vakaruose NATO generalinis
sekretorius Jensas Stoltenbergas po susitikimo su Estijos ministru
pirmininku Taavi Roivasu.
„Daugiausia tokių skrydžių būna tarptautinėje oro erdvėje,
bet arti mūsų oro erdvės, be to jie susikerta su komerciniais
skrydžiais“, – pažymėjo J.Stoltenbergas.
„Tokio reginio mes nematėme daugelį metų, nuo pat Šaltojo
karo laikų“, – pridūrė jis lankydamasis Amario karinės
aviacijos bazėje, kur dislokuota dalis oro patruliavimo misijos
Baltijos šalyse.
Naujosios NATO narės, Lenkija ir Baltijos valstybės, kadaise
buvusio pavaldžios Maskvai, kabai nerimauja dėl Rusijos veiksmų
Ukrainoje.
Vakarai įsitikinę, kad Rusija tampo virvutes šiame kruviname
jau septynis mėnesius nerimstančiame konflikte Ukrainoje tarp
vakarietiškos vyriausybės ir rusiškų separatistų šalies rytuose.
Rusija neigia turinti įtakos šiai krizei.
J.Stoltenbergas pažymėjo, kad vien Baltijos regione „perimta
daugiau kaip 100 lėktuvų skrydžių, – tai yra tris kartus daugiau
negu pernai“, ir pakartojo, kad Aljansas „saugos ir gins
Estija“: „visi už vieną – vienas už visus“.
NATO vadovas pabrėžė, kad NATO „pasirengusi reaguoti, kai
prireiks“.
Per bendrą spaudos konferenciją Estijos premjeras T.Roivas, savo
ruožtu, pasakė, kad „Rusijos veiksmai Ukrainoje ir greta jos yra
labai agresyvūs; tai veikia kaip labai stiprus žadintuvo
skambutis“.