Neseniai Rusija paprašė JT Saugumo tarybos uždrausti naftos prekybą iš teroristų kontroliuojamų regionų, įskaitant tas, kuriose siautėja „Islamo valstybės“ kovotojai.
Tokia šalies pozicija visiškai nestebina, tačiau ji gerai atskleidžia, kodėl Rusijai naudinga laikytis konflikto nuošalėje, kol pasaulis mėgina pažaboti džihadistus.
Į koaliciją nestos
Rusija, kuri yra viena didžiausių Sirijos prezidento Basharo al Assad'o režimo šalininkių, nedalyvauja JAV vadovaujamoje koalicijoje, kovojančioje prieš „Islamo valstybę“. Kaip kalbėjo vienas Rusijos Užsienio reikalų ministerijos atstovas, rusai „nesitiki jokio pakvietimo ir nežada pirkti jokių narystės bilietų“.
Rusai laikosi pozicijos, kad oro atakos prieš Sirijoje kovojančius džihadistus, turėjo būti suderinto JT Saugumo Taryboje, kur Rusija turi veto teisę. Šalis taip pat tikino, kad „Islamo valstybės“ gretose yra tie patys žmonės, kuriuos JAV ir kitos Vakarų šalys rėmė kovoje prieš B.Al Assado režimą.
O šalies premjeras Dmitrijus Medvedevas pareiškė esąs labai įsižeidęs, kai JAV prezidentas Barackas Obama rugsėjį Rusijos agresiją Ukrainoje įvardino viena didžiausių grėsmių pasauliui kartu su Ebola ir „Islamo valstybe“.
Kalbėdamas apie šių dienų diplomatinį galvosukį Sirijoje, vienas JAV administracijos pareigūnas teigė, kad „ten Rusija nėra JAV draugė“.
Taigi yra labai mažai pagrindo manyti, kad Rusija kada nors prisijungs prie JAV vadovaujamos koalicijos. Tačiau tam tikru būdu tai gali išeiti Maskvai į naudą.
Pretekstas dislokuoti karius
Pirmiausiai, kova prieš džihadistus gali Rusijai duoti pretekstą kalbėti, kodėl jos kaimynystėje esančioms šalims reikia rusų „apsaugos“. Maskva jau dabar tikina, kad jos kaimynėms Eurazijos valstybėms gresia islamistų pavojus. Remiantis įvairiais skaičiavimais, dešimtys kovotojų Sirijoje esą yra atvykę iš Centrinės Azijos valstybių ir Rusijos.
Rusija jau turi sutelkusi karinių išteklių Kirgistane ir Tadžikistane, tačiau norėtų ten ir aplinkinėse valstybėse jų turėti dar daugiau, o bauginimai dėl artėjančių islamistų jiems gali būti tinkamas pretekstas tai padaryti.
„Rusijos pareigūnai dažnai pabrėždavo, kad grėsmė Turkmėnistanui ir Uzbekistanui, kuriuose šiuo metu nėra rusų karių, yra pati didžiausia“, - pasakoja žurnalistas Edwardas Lemonas.
Tačiau ironiška yra tai, kad ne vienas šių šalių pilietis į „Islamo valstybės“ valstybės gretas buvo užverbuotas būtent Rusijoje. Tadžikas Olimas Yusufas pasakojo, kad jį prikalbino stoti į džihadistų gretas, kai šis dirbo statybininku Rusijoje.
Nori tapti gelbėtoja
Be to deja atrodo neišvengiama, kad JAV galiausiai susitaikys su B.Al-Assado likimu valdžioje ir mėgins sutaikyti visas antidžihadistines jėgas Sirijoje, kad kartu galėtų įveikti „Islamo valstybę“.
Jei taip atsitiks, JAV diplomatai gali prašyti Rusijos, kad ši padėtų į savo pusę patraukti B.al-Assadą. Taip Rusija išloštų iš savo pozicijos ir galėtų pasirodyti it kokia JAV gelbėtoja.
Ir apskritai, šiuo metu V.Putinui situacija yra labai naudinga – kol visas JAV dėmesys ir resursai sutelkti Sirijoje, Rusijai paliekama daugiau laisvės veikti.