56 metų radikalas nuolat neigia sovietinę okupaciją ir keikia naująją Ukrainos valdžią – įtariama, kad separatistams padeda jo užverbuoti Latvijos rusakalbiai, rašo „Lietuvos rytas“, remdamasis „BuzzFeed“ ir AP.
Vyresniems latviams tai gana keista – V.Lindermanas devintojo praėjusio amžiaus dešimtmečio pabaigoje leido Latvijos liaudies fronto laikraščio „Atmoda“ rusišką versiją ir buvo laikomas nepriklausomos Latvijos patriotu.
Vis dėlto dar įdomiau tai, kad šis aršus rusakalbių teisių gynėjas yra leidęs ir nepriklausomą erotinį žurnalą „Dar“, kuriame gynė homoseksualų teises.
Tačiau V.Lindermanas jau metus renka parašus dėl referendumo, per kurį būtų balsuojama dėl gėjų propagandos uždraudimo Latvijos įstatymais. Toks teisės aktas nuo 2013 metų vasaros galioja Rusijoje, kuri įsivėlusi į ideologinę dvikovą su esą pernelyg liberaliais Vakarais.
Žurnalas smogė stereotipams
„Dar“ buvo pradėtas leisti 1990-aisiais. Latvija dar nebuvo nepriklausoma, bet žurnalas tituliniame straipsnyje jau ragino panaikinti sovietinį įstatymą, kriminalizuojantį homoseksualumą.
„Nė viena laisva valstybė negali laikyti seksualinių mažumų atstovų nusikaltėliais. Šis įstatymas žemina Latviją civilizuoto pasaulio akyse“, – tada skelbė žurnalas.
Leidinys greitai tapo sensacija ne tik Latvijoje, bet ir visoje tuomet dar nežlugusioje Sovietų Sąjungoje – „Dar“ tiražas netrukus viršijo milijoną egzempliorių.
Žurnalas išties skyrė nemažai dėmesio homoseksualams, bet dar daugiau – tradicinei heteroseksualiai erotikai, net artėjančiai prie pornografijos.
Puslapiuose nestigo atvirų ir vyriškų, ir moteriškų lyties organų nuotraukų.
Tuomet ir Vakaruose, ir teritorijoje į rytus nuo geležinės uždangos buvo populiaru juokauti, kad „Sovietų Sąjungoje sekso nėra“.
„Dar“ iš visų jėgų smogė tokiam stereotipui – panašiai kaip amžiaus vidurio Amerikoje garsusis žurnalas „Playboy“.
Kapitalizmas – nemeniškas
Žurnalą leido būtent V.Lindermanas. Tačiau kuklaus Rygos rusakalbio praturtėjimas patraukė ir Latvijos mafijos bosų dėmesį – jie pradėjo reikalauti pelno iš „Dar“ leidimo dalies.
Tačiau ne vien dėl nusikaltėlių V.Lindermanas pardavė žurnalą ir pasuko į politiką. Erotikos pasaulyje vyrui buvo linksma, bet jam nuotaika greitai sugedo, kai nepriklausomybę paskelbusios Latvijos valdžia atėmė pilietybę iš šimtų tūkstančių šalies rusakalbių.
Latvijos pilietybės neteko tie rusakalbiai, kurių šeimos – ir V.Lindermano – į šalį atvyko jau po to, kai ją per Antrąjį pasaulinį karą okupavo Sovietų Sąjunga.
Tai reiškė, kad maždaug trečdalis Latvijos gyventojų staiga tapo nepiliečiais – pasą jie galėjo gauti tik perėję natūralizacijos procesą. Rusakalbiai iškart pradėjo kalbėti – ir kalba iki šiol – apie diskriminaciją.
„Latviams svarbu būti šios teritorijos šeimininkais. Visi kiti – svečiai. Bet šalies rusakalbiai nori tokių pat teisių kaip ir etniniai latviai“, – dabar sako V.Lindermanas.
Jis nusivylė ir apskritai visa naująja Latvija: „Galbūt turėjau nepagrįstų iliuzijų dėl vakarietiško gyvenimo. Kapitalizmas man pasirodė kvailas.“
Užsibarikadavo bažnyčioje
Latvijai ėmus artėti prie narystės Europos Sąjungoje (ES) ir NATO, V.Lindermanas atsigręžė į Rusiją, kurią dar neseniai kritikavo.
Jis tapo Rusijos nacionalinės bolševikų partijos (RNBP) Latvijos skyriaus nariu. Partijos pavadinimas gali klaidinti, nes jokio ilgesio komunizmui jos lyderiai nejautė – tik Rusijos imperijos, „rusiško pasaulio“, apie kurį dabar svajoja ir Vladimiro Putino režimo ideologai, ilgesį.
RNBP vadovas – Eduardas Limonovas, į kurio įkurtą laikraštį „Limonka“ ėmė aktyviai rašyti V.Lindermanas.
Jo slapyvardis buvo Abelis – Rudolfas Abelis buvo garsus sovietų šnipas.
Nacionalbolševikai Rusijoje labai neišpopuliarėjo, bet tikrai suagresyvėjo. Taip pat – ir Latvijoje, kur 2000 metų lapkritį trys RNBP Latvijos skyriaus nariai užsibarikadavo Šv.Petro bažnyčios varpinės bokšte.
Taip protestuota prieš buvusio Latvijos KGB pareigūno Michailo Fartbucho, kuris 1941 m. trėmė latvių šeimas į Sibirą, teismą.
Latvijos pareigūnai pagaliau ryžosi smogti RNBP. Į bažnyčią įsiveržusi trijulė buvo nuteista 15 metų kalėti, o V.Lindermanui po kelerių metų mesti kaltinimai siekiu įvykdyti valstybinį perversmą.
Žinoma, kai į jo namus atvyko policija, V.Lindermanas buvo Maskvoje, E.Limonovo draugijoje. Čia jo laukė naujas priešas – V.Putinas.
Referendumas nenusisekė
Dabar Rusijos prezidentą supa nemažai ideologų, kurių pažiūros panašios į E.Limonovo ir V.Lindermano.
Bet tada V.Putino režimas dar buvo gležnas ir nacionalbolševikai jam kėlė grėsmę.
E.Limonovas 2001 metais buvo suimtas, o V.Lindermanas po ilgos teisinės kovos 2008-aisiais buvo išsiųstas atgal į Latviją. Čia jis keturis mėnesius praleido kalėjime, o tada buvo išteisintas ir paleistas.
Veiklos gimtinėje, kur jis iki šiol negali balsuoti, Kremliaus agentu dažnai pavadinamam V.Lindermanui netrūko. Jis čia įkūrė radikaliai prorusišką Latvijos rusų sąjungą ir ėmė kovoti už valstybinio statuso suteikimą rusų kalbai. Tiesa, 2012-aisiais referendumas nenusisekė. Pasiūlymą atmetė net 75 proc. balsavusių Latvijos piliečių.
Balsavimą pasiūlęs V.Lindermanas būtų pralaimėjęs net tokiu atveju, jeigu būtų balsavę visi 280 tūkst. vadinamųjų nepiliečių.
Nieko tokio – pernai gruodį jis vėl pradėjo rinkti parašus. Šį kartą siekdamas, kad būtų surengtas referendumas dėl „gėjų propagandos“ uždraudimo Latvijos įstatymais.
Rusiško įstatymo kopija
Ironiška, bet V.Lindermanas stojo į V.Putino, kurį jis anksčiau vadino savo ir visų nacionalbolševikų ideologiniu priešininku, pusę.
Rusijos prezidentas ilgą laiką į šalies homoseksualus nekreipė dėmesio.
Bet po 2012 metų protestų supratęs, kad jį garbina ne visi rusai, pradėjo visų vakarietiškų vertybių niekinimo kampaniją. O tarp tokių vertybių – ir „pederastų bei iškrypėlių“ teisės.
Kritikai mato, kad V.Lindermanas naujausią savo iniciatyvą akivaizdžiai nukopijavo nuo Rusijos, kur pernai vasarą įsigaliojo „homoseksualų propagandą“ uždraudžiantis teisės aktas.
„Nesu didelis sąmokslo teorijų gerbėjas, tačiau man atrodo, kad Kremlius net finansuoja šią V.Lindermano kampaniją. Jo siūlomas įstatymas yra absoliuti rusiško teisės akto kopija“, – teigia Latvijos homoseksualų organizacijos „Mozaika“ atstovas Kasparas Zalytis.
Pats V.Lindermanas neigia gaunantis finansinę paramą iš Rusijos, bet neslepia: „Sveikinčiau Rusijos bandymus įsikišti į įvykius čia, Latvijoje.“
Bet koks priešiškumas V.Putinui jau dingęs. Rusijos lyderiui nuo V.Lindermano kliūva tik dėl to, kad jis deda per mažai pastangų plėsdamas Kremliaus įtaką Latvijoje.
„Viskas pasikeitė. Ne aš priartėjau prie Kremliaus pozicijos, o Kremlius priartėjo prie mano pozicijos“, – tikina aktyvistas.
Kodėl taip pasikeitė V.Lindermanas, daugiau nei prieš 20 metų aktyviai kovojęs už homoseksualių asmenų teises? Atsakymo, pasirodo, ieško ir jis pats.
„Mano biografija kartais glumina ir mane patį. Aš buvau seksualinės revoliucijos tėvas, o dabar tampu seksualinės kontrrevoliucijos tėvu. Tačiau man nepatinka bet kokia ideologija, turinti totalitarizmo požymių“, – tikina Latvijos nepilietis.
Žurnalas „Dar“ esą buvo atsakas į sovietines represijas, o siūlymas uždrausti „gėjų propagandą“ – atsakas į Vakarų liberalų „pasauliui peršamą naująjį totalitarizmą“. („BuzzFeed“, AP, LR)
