Ar tai normalus penkiolikamečių pasisveikinimas Vokietijos gimnazijoje? Tikrai ne – nacizmą, regis, su šaknimis prieš 7 dešimtmečius išrovę vokiečiai gėdijasi savo tamsios praeities ir dažnai linkę atgailauti.
Bet ne visi. Rytų Vokietijoje veikiantys neonacių judėjimai jau nieko nebestebina, tačiau kaip ten auginama jaunoji moksleivių karta?
Tiesa, mokiniai nacistinius šūkius iš pradžių šūkavo ne mokyklos kieme ar koridoriuje, o socialiniame tinkle „WhatsApp“, uždaroje grupėje, vienijančioje 29 bendraklasius.
Ten, kur paprastai 14–15 metų paaugliai dalijasi naujienomis apie mokyklą, draugus ir muziką, o blogiausiu atveju nusirašinėja namų darbus, Landsbergo gimnazijos (Saksonijos-Anhalto žemė) devintokai siuntinėjo vieni kitiems nuotraukas, už kurių platinimą Vokietijoje gresia baudžiamoji atsakomybė.
Jose – ne tiktai nacių pasveikinimas, bet ir portretai su Adolfo Hitlerio ūsiukais, nuoroda į „Facebook“ puslapį „Adolf Hitler“, taip pat anekdotai apie holokaustą, užsieniečius pašiepiantys juokeliai ir dešiniųjų radikalų partijos šūkiai.
Pavyzdžiui, tokie: „Žinote, kodėl Hitleris nusižudė? Žydai pasiuntė jam sąskaitą už dujas.“
Maža to, per piešimo pamoką prieš pat rudens atostogas moksleiviai esą piešė ant sienų A.Hitlerio portretus. Be mokytojos leidimo.
Gimnaziją prislėgė įtarimai
Žinia, kurią paskelbė didžiausias šalies dienraštis „Bild“, sprogo Vokietijoje lyg bomba.
Mokyklų valdybos vadovai griebėsi už galvos.
Ir ne vien tik jie – Kultūros ir švietimo ministerijos atstovai irgi jau svarsto apie atitinkamas priemones.
„Jeigu kaltinimai pasitvirtins, nedelsdami perduosime medžiagą policijai ir prokuratūrai – tokių dalykų toleruoti negalima!
Taip pat teks rengti seminarus pedagogams“, – pažadėjo Saksonijos-Anhalto kultūros ir švietimo ministro atstovas spaudai Martinas Hanuschas.
Kaip patvirtino Halės miesto policija, Landsbergo gimnazijoje pradėtas tyrimas dėl nesantaikos kurstymo ir simbolikos, prieštaraujančios konstitucijai, naudojimo.
Virš Landsbergo gimnazijos pakibo sunkus įtarimų debesis: nejaugi šalyje atsirado naujas dešiniųjų radikalų židinys? Nejaugi nacių ideologija jau plinta Vokietijos mokyklose?
Apsilankius vietoje aiškėja, kad atsakingi asmenys aiškinasi situaciją, tačiau problemos priežastis greičiausiai visai kita.
Paaugliai tiesiog kvailiojo?
Landsbergo gimnazija – nacių mokykla? Žurnalistų užkalbinti ta tema mokiniai tik garsiai juokiasi.
„Negirdėjau, kad mūsų mokykloje būtų nacių“, – purtė galvą aukštaūgis vienuoliktokas. Jo draugai tik mosteli ranka, esą visa tai – paaugliški pakvailiojimai, kuriuos pasigavo žiniasklaida. Būrelis draugiškai patraukia į kebabinę pietauti.
Vis dėlto pareigūnams nejuokinga. Vokietijoje į bet kokias neonacizmo apraiškas žiūrima labai griežtai, ir ne be priežasties. Skaudžios savo šalies istorijos mokoma nuo mažų dienų ir mokiniams į galvą kalama, ką padarė nacių režimas. Ne tik iš vadovėlių, bet ir kitomis priemonėmis.
Landsbergo gimnazijos moksleiviai, kaip ir visi mokiniai Vokietijoje, važiuoja į privalomą ekskursiją nacių koncentracijos stovykloje, per pamokas jiems pasakojama apie Trečiojo reicho nusikaltimus. O jei to kam nors neužtenka, pabrėžiamos ir bausmės.
Moksleiviai žino, kad nacių simbolika šiuolaikinėje Vokietijoje draudžiama. Bausmės už viešą jos platinimą – nuo administracinės baudos iki šešių mėnesių kalėjimo.
Visa tai buvo žinoma, bet mokiniai vis tiek nusprendė pakvailioti. Dabar viskas gali baigtis ne juokais – į teisėsaugos akiratį pateko keturi devintokai. Teigiama, jog jų klasės draugai tiesiog abejingai stebėjo situaciją. Bet galiausiai vienam trūko kantrybė.
Keturiolikmetis kentėjo ilgai
Kaip medžiaga atsidūrė policijos rankose? Pareiškimą prokuratūrai parašęs Elis Gampelis neslepia savo pozicijos.
„Mano sūnus jau prieš kurį laiką pasakojo apie įvykius klasėje – bendraklasiai šūkavo nacionalsocialistinius šūkius. Aš jam tiesiog pasakiau, kad nekreiptų dėmesio į tuos idiotus, bet tuo metu tiesiog nesuvokiau kai kurių moksleivių nacionalsocialistinių įsitikinimų masto“, – pasakojo jis žurnalistams.
Vieną įvykį tėvas prisimena itin ryškiai: kažkas priklijavo sūnui ant gobtuvo Vokietijos nacionaldemokratų partijos (NPD) lipduką, nors visi klasės draugai žino, kad jo sūnus – žydas.
Problemą E.Gampelis suvokė tik vėliau, prie pusryčių stalo atsivertęs tos dienos laikraštį. Tėvas paprašė sūnaus parodyti visą pokalbį „WhatsApp“ ir pašiurpo. Jis pamatė ne tik NPD plakatų nuotraukas. Vienoje nuotraukoje buvo nufotografuota iškaba, ant kurios buvo užrašyta: „Ekskursija į pilį – tik su ponu fiureriu.“
Visa tai pateko pareigūnams ir žiniasklaidai į rankas. Vis dėlto E.Gampelis teigia, kad visos klasės apkaltinti negalima.
„Pažįstu daug sūnaus klasės draugų, jie ateina ir pas mus į namus – jie tikrai niekuo dėti, tuos nacių šūkius skleidžia tik nedaugelis“, – mėgino paaiškinti situaciją vyras.
Mokyklos požiūriu į įvykius jis tiesiog sužavėtas.
„Nors buvo rudens atostogos, klasės auklėtojas ir direktorius susitiko pasikalbėti, į mokyklą buvo iškviesti dviejų įtariamų moksleivių tėvai, vyko tėvų susirinkimas, jo metu mes buvome informuoti, kaip elgtis“, – pasakojo E.Gampelis.
Tačiau pirmąją dieną po rudens atostogų jis išleido sūnų į mokyklą neramia širdimi. Ir prisakė: jei atsitiks kas nors, kas jį įžeis, kaipmat eiti pas direktorių.
Kalta kylanti socialinė įtampa?
Ironiška, kad visa ši istorija nuskambėjo ne kur kitur, o būtent Landsberge. Sutapimas, kad kitoje Vokietijos dalyje – Bavarijoje yra kitas Landsbergas, kuriame esančiame kalėjime daugiau negu prieš 90 metų po nepavykusio 1923-iųjų pučo buvo įkalintas A.Hitleris.
Būtent ten jis parašė ir savo garsiąją knygą „Mano kova“ („Mein Kampf“) – ši tulžies, neapykantos žydams ir keršto persunkta knyga tapo kone nacių biblija, dar labiau išgarsino A.Hitlerį ir padėjo jam patekti į valdžią, nors iš pradžių Vokietijoje taip pat buvo tokių, kurie juokėsi iš jo veiklos.
Tenykštis Landsbergas greitai tapo Hitlerio jaunimo – hitlerjugendo sambūrių vieta, o po karo – didele karo pabėgėlių iš Baltijos šalių stovykla.
Saksonijoje esantis Landsbergas nė iš tolo neprimena nacių gerbėjų užutėkio – čia viduramžiais stovėjo pilis. Miestas ir dabar didžiuojasi Šv.Kryžiaus koplyčia, iškilusia 1170 metais, ir kasmet po atviru dangumi vykstančiu festivaliu. Bet tai viskas, kuo gali pasigirti Landsbergas.
Vietiniai sako, kad 17 tūkst. gyventojų turintis Landsbergas būtų idiliškas miestelis, jeigu nebūtų taip greitai išaugęs. Naujieji gyventojai – socialiai silpni, ir tai kelia nemažą įtampą.
„Prieš išeidamas į pensiją dirbau savivaldybėje ir registruodavau pranešimus apie grafičius: daugybę svastikų ir SS runų, daugiausia prie pradinės mokyklos ant kalno“, – pasakojo vienas pagyvenęs vyriškis.
Mieste vis pasitaiko asmeninio turto žalojimo atvejų. Pasak pensininko, kol policija nebaigė tyrimo ir neįrodė, kad yra priešingai, jis linkęs manyti, jog tarp vandalizmo ir įvykių gimnazijoje yra ryšys.
Savo pavardės pensininkas pasakyti nepanoro – nors nacių valdymo laikai jau seniai nugrimzdo į praeitį, nemalonius jausmus ir baimę kelia vien galimybė susidurti su fiurerio gerbėjais.
„Neturiu jokio noro valyti dažus nuo savo namo – taip jau tris kartus nutiko mūsų merui socialdemokratui, kuris bandė kovoti su neonaciais“, – paaiškino jis.
Kas suniokojo mero namus, nustatyti nepavyko.
Platus neonacių tinklas
Daug įtakos Landsbergui daro kaimyninis Halės miestas. 2012 metais Vokietijos žiniasklaidoje apie jį buvo daug rašoma kaip apie „dešiniųjų radikalų irštvą“.
Vidaus reikalų ministerijos tarnybų duomenimis, neonaciai itin aktyviai veikia Vokietijos rytuose. Saksonijos-Anhalto žemė – statistikos lentelių viršuje.
Ar gali būti, kad mieste ir visoje žemėje veikia kraštutiniai dešinieji, o jų rankos pasiekia ir mokyklą?
„Taip, apylinkėse dešiniųjų radikalų tikrai yra – kai kuriuos pažįstu asmeniškai, bet mes tikrai nesame draugai“, – tvirtino vienas žurnalistų užkalbintas jaunuolis, irgi nepanoręs, kad jo pavardė būtų paviešinta.
„Apie organizuotas grupes nieko negirdėjau, o jeigu turite galvoje atvirai demonstruojamus požymius, tokius kaip plikė ir „Springer“ auliniai, tokių moksleivių gimnazijoje nėra“, – pridūrė jis. Jis pripažino, kad paviešintos devintokų nuotraukos jį nustebino.
Pažvelgus į Landsbergo savivaldybės rinkimų rezultatus radikalių apraiškų nematyti: dauguma gyventojų renka krikščionis demokratus, kairiuosius arba socialdemokratus. Bent jau kol kas.
Ragina kalbėtis su moksleiviais
Pirmąją dieną po rudens atostogų Landsbergo gimnazija virė kaip bičių avilys. Policija? Prokuratūra? O kur dar atsisveikinimas su per atostogas mirusiu mylimu piešimo mokytoju.
Mokyklos direktorius Lutzas Feudelis viešai pareiškė, kad mokykla šokiruota. Ir kartu bandė pagrįsti įvykius pedagoginiais argumentais.
„Jokiu būdu nenoriu ginti įtariamųjų, tačiau laužyti tabu – jaunimo privilegija: netikiu, kad moksleiviai aktyviai norėjo propaguoti nacių ideologiją“, – teigė jis žurnalistams.
Landsbergo gimnazijos mokytojai pastarosiomis savaitėmis sulaukė ne tik kaltinimų, kaip galėjo nepastebėti, kas vyksta?
Mokyklą viešai užstojo ekstremizmo ekspertas Davidas Begrichas, vadovaujantis tinklui „Kartu“ („Miteinander“).
„Saksonijos-Anhalto žemėje ir anksčiau buvo atvejų, kai moksleiviai dalyvavo nacių demonstracijose, klausėsi neonacių muzikos ir skleidė antisemitinio turinio medžiagą socialiniuose tinkluose. Dauguma šios medžiagos platinama ne per pamokas ir mokytojai neturi jokios galimybės apie tai sužinoti“, – aiškino jis.
D.Begrichas pataria „nenutraukti pokalbio siūlo su dešiniųjų įsitikinimų moksleiviais“ ir kartu įspėja „nubrėžti aiškias ribas – prieš antisemitizmą ir neonacizmą“.
