„Prisiminkime, kad būtent Barackas Obama pradėjo vadinamąjį santykių perkrovimą, jis taip pasuko Ameriką į Aziją. Jo administracija taip parodė, kad Vašingtonas tikrai nenori žaisti kokių nors geopolitinių žaidimų Rytų Europoje.
Kitaip tariant, Amerika V.Putinui siūlė receptų, kaip bendradarbiauti, bet jis vis tiek gieda tą pačią giesmę. Dabar jau akivaizdu, kad B.Obama dėl perkrovimo politikos suklydo“, – aiškino L.Kasčiūnas.
Specialistui taip pat užkliuvo V.Putino žodžiai esą Rusija gerbė ir gerbs Ukrainos bei kitų buvusių sovietinių respublikų suverenumą. Esą „kiekviena tauta turi neatsiejamą suverenią teisę į savą plėtros kelią ir teisę rinktis sąjungininkus“.
„Suverenumą Rusija ir V.Putinas suvokia kaip ištikimybę – tokių šalių kaip Ukraina, Gruzija ir Moldova“, – pareiškė L.Kasčiūnas.
Jo manymu, V.Putinas, kalbėdamas apie „sulaikymo politiką“ ir pabrėždamas, kad „kalbėti su Rusija iš jėgos pozicijų yra beprasmiška“, kreipėsi konkrečiai į Vokietiją ir Prancūziją.
„Vokiečiai ir prancūzai kaip tik visada ieškojo dialogo. Dabar padėtis pasikeitusi – galima sakyti, kad mūsų regionui Angelos Merkel vaidmuo yra labai svarbus, mes ją nepelnytai dažnai kritikuojame. Bet V.Putinas Berlynui ir Paryžiui siunčia žinią: „Pabandome dar kartą“, – svarstė L.Kasčiūnas.
V.Putinas pabėrė ir pažadų dėl Rusijos ekonomikos reformų, įskaitant amnestiją į Rusiją grįžtančiam kapitalui ir mokesčių įšaldymą. Be to, ateinančius trejus metus verslininkai ir nevyriausybinės organizacijos esą galės nebijoti staigių ir dažnai nepagrįstų inspekcijų.
„Atsakymas į problemas – ekonomikos liberalizavimas ir griežtesnė biudžeto kontrolė. Kaip mes Rusijoje sakome, nėra to blogo, kas neišeitų į gera“, – taip tokias naujienas įvertino buvęs BBC žurnalistas Leonidas Ragozinas.
Vis dėlto L.Kasčiūnas priminė: „Michailas Gorbačiovas irgi planavo tik Sovietų Sąjungos ekonomikos liberalizavimą, o ne viso darinio žlugimą. Mano manymu, jis nori sutvirtinti savo režimą iš vidaus. Pavadinčiau šią sistemą uždaru valstybiniu kapitalizmu.“
„Palaikau idėją suteikti daugiau laisvės ekonomikai ir pilietinėms iniciatyvoms. Bet tokiems tikslams reikalingas ir politikos liberalizavimas“, – savo ruožtu pažymėjo buvęs Rusijos finansų ministras Aleksejus Kudrinas.