Analitikai savo ruožtu pastebi, kad Turkijos svarba ir galios auga neįtikėtinais tempais. Žvelgiant į tai, kaip sparčiai vystosi šį šalis, jos pretenzijos patekti tarp dešimties galingiausių pasaulio valstybių yra visai realios.
Norim draugauti ir bendradarbiauti
Turkija yra svarbi Lietuvos verslo partnerė. Per ketverius metus prekyba su šia šalimi išaugo 40 procentų. Vien tik pirmąjį pusmetį eksportas į šią šalį padidėjo trečdaliu. Lietuvą ir Turkiją sieja prekybos, investicijų, transporto ir turizmo ryšiai, todėl prezidentė žada padėti verslui ieškoti naujų rinkų irįsitvirtinti Turkijoje, nes potencialas - didžiulis.
Su Turkijos vadovu Recepu Tayyipu Erdoganu D.Grybauskaitė ketina aptarti globalaus saugumo klausimus, abiejų šalių bendradarbiavimą tarptautinėse organizacijose ir dvišalius santykius. Per susitikimą taip pat bus aptarta Turkijos pažanga, kaip įgyvendinamos svarbios reformos
siekiant narystės ES.
Centrinės galios šalis
Turkijos politinę ir ekonominę situaciją tyrinėjančio Lietuvos karo akademijos doktoranto Valerijaus Špak teigimu, ši šalis dažniausiai minima, kai kalbama apie jos siekius tapti ES bendrijos nare.
„Tačiau toks požiūris turi keistis, nes pasaulinėje politikoje ši valstybė užima labai svarbią vietą. Tai parodė ir Vladimiro Putino vizitas. Ji yra pasirinkusi savo kelią ir kryptingai bei sėkmingai juo žengia“, - sakė V.Špak.
Pasak Turkijos ekonomiką ir politiką analizuojančio mokslininko, iki sovietinės imperijos žlugimo Turkija buvo svarbi kaip postas NATO reikalams. Lūžis įvyko 2002 metais, kai į valdžią atėjo konservatyvi islamistinė Teisingumo ir plėtros partija.
„Jos pagrindiniai vadovai - islamistai musulmonai idėjiniu pagrindu pasirinko mokslininko, musulmonų filosofo Ahmedo Dovutoglu, dabartinio užsienio reikalų ministro veikalą, kuriame pastarasis apibendrino Turkijos padėtį, santykius su sąjungininkais ir visą Turkijos ekonominį ir politinį pamatą. Pagrindinė šios strategijos, šio veikalo prielaida buvo tokia, kad Turkija nėra periferinė, kaip iki tol teigdavo mokslininkai ir politikai, ji yra centrinės galios šalis“, - sakė V.Špak.
Anot pašnekovo, idėjinis vedlys A.Dovutoglu neatmetė Osmanų imperijos palikimo.
„Jis teigė, kad Turkija turi strateginį ginklą – savo istoriją ir geografinę padėtį. Užsienio politika buvo grindžiama dviejų pagrindinių principų - laisvės ir saugumo balansu.
A.Dovutoglu sakė: „Kokia gali būti užsienio politika, jei pas tave nėra stiprios vidaus politikos“. Turkai išties labai susirūpino savo vidine politika. Pagal ekonomikos išsivystymą ji yra 16-oji pasaulio valstybė. Iš 17-os namų darbų užduočių, kurios Turkijai reikia įvykdyti prieš įstojant į ES, jai jau beliko tik šeši“, - teigė V.Špak.
Pasak V.Špak, po įvykių Gezi parke, daugelis diskutavo, kad šalyje yra pažeidžiamas laisvės ir saugumo balansas.
„Daugelis kalbėjo, kad čia buvo arabų pavasario tąsa, bet ir Turkijos, ir pasaulio mokslininkai vertina visai kitaip. Iš tikrųjų buvo siekiama daugiau laisvių ir tam buvo panaudota gatvės politika. Ir žmonėms pavyko“, -įsitikinęs pašnekovas.
Anot V.Špak, santykiuose su kaimynais A.Dovutoglu pasiūlė naują principą - prieštaringai vertinamą Futbolo kamuolio diplomatiją.
„Turkija po Šaltojo karo turėjo aibę priešininkų- Kiprą, Siriją, Rusiją, Armėniją... Tačiau viskas pradėjo tiesiog akyse keistis. Turkijos prezidentas po70 metų aplankė Armėniją. Geriausias pavyzdys – santykiai su Sirija. Paskutiniai pavyzdžiai rodo, kokie dideli postūmiai santykiuose su Rusija“, sakė V.Špak.
Pasak jo, Turkija ir kultūros prasme vaidina labai didelį vaidmenį regione.
„Vystoma labai daug regioninių programų, daug investicinių projektų. Turkija dalyvauja visų įmanomų pasaulio organizacijų veikloje. Ji labai aktyvi įvairiomis plotmėmis. Tarkim, Sirijos atveju, ten iš karto atsirado keletas atstovybių.
Turkija – sektinas pavyzdys visam regionui ir posovietinei erdvei, o ypač – musulmoniškajai Centrinei Azijai. Ji tapo pavyzdžiu Sirijai. Pradėjus veikti šiai Vyriausybei Turkiją kasmet aplankydavo 3-4 mln. sirų, jie pamatė, kad Turkijoje gyvenimas – civilizuotas, kad žmonės turi tam tikrą laisvę ir tuo pačiu yra išsaugotos musulmoniškos tradicijos. Tai - demokratiška, puikiai funkcionuojanti valstybė“, - sakė tyrinėtojas.
Geriau stipri Turkija, nei Iranas
Ambasadorius ypatingiems pavedimams. Lietuvos nuolatinio atstovo ES pavaduotojas Darius Pranckevičius, prieš dirbęs Lietuvos ambasadoriumi Turkijoje irgi įsitikinęs, kad Turkijos ambicijos labai didelės. Pasak jo, šalis ketina tapti pasaulinės galios valstybe, patekti į dešimties galingiausių pasaulio valstybių gretas.
Baigęs diplomato darbą Turkijoje D.Pranckevičius susitiko su dabartiniu Turkijos prezidentu (anuomet – premjeru) ir informavo kad išvyksta dirbti į Briuselį.
„Klausiau: „Kokią žinią apie Turkiją nešti Briuseliui, kur jūs einate?“ Susidariau įspūdį, kad jų orientacija į Vakarus ir noras įstoti į ES yra labai pragmatiškas. Jie nori tapti viena didžiausių pasaulio valstybių. Vieniems tai reiškia atsivėrusias sienas, kitiems – tam tikras reformas.“
Pasak diplomato, nereikia pamiršti, kad galios žaidime Turkija vaidina labai svarbų vaidmenį. Ji yra savotiška atspara Iranui.
„Pasauliui kur kas geriau turėti stiprią Turkiją, nei stiprų Iraną“, - sakė buvęs Lietuvos ambasadorius Turkijoje.
Statistika
2013 metais Lietuvos ir Turkijos prekybos apyvarta buvo 838
mln. litų. Lietuvos eksportas į Turkiją sudarė 439,2 mln. litų, o
importas - 404,7 mln. litų.
Prekių reeksportas į Turkijos rinką
2013 metais, palyginti su 2012 metais, augo net 29,2 procento. 2013
metais Turkija buvo 22 pagal dydį Lietuvos eksporto ir 24 pagal
dydį Lietuvos importo rinka.
2013 metais daugiausia į Turkiją buvo eksportuota šių
lietuviškos kilmės prekių: geležies ir plieno metalo laužo (47,2
proc.), tabako ir jo pakaitalų (27,8 proc.) ir trąšų (6 proc.), o
iš Turkijos importuota megztų ir nertų medžiagų (12,2 proc.),
autotransporto priemonių (9,9 proc.) ir specialiųjų audinių (7,1
proc.).
Turkijos sukauptosios tiesioginės užsienio investicijos
Lietuvoje šių metų antrojo ketvirčio pabaigoje buvo lygios 0,57
mln. litų. Didžioji dalis investicijų - privataus nekilnojamojo
turto įsigijimas ir pardavimas.
Turkija užėmė 33-ią vietą pagal
tiesioginių Lietuvos investicijų užsienyje dydį. Lietuvos įmonės
daugiausia Turkijoje investavo didmeninės ir mažmeninės prekybos ir
profesinės, mokslinės ir techninės veiklos srityse.